Straipsnio turinys
Pasaulį vis sparčiau užkariaujantis CBD – kanabidiolio – aliejus šiais laikais yra naudojamas įvairiausiems tikslams – nemigai, nerimui, uždegimui, įvairiems skausmams malšinti, epilepsijai gydyti, gyvenimo kokybei gerinti. Vis daugiau žmonių renkasi CBD aliejų kaip potencialiai sveikesnę ir natūralesnę alternatyvą įvairiems vaistams. Nors mokslininkai ir gydytojai dar nėra šios medžiagos ištyrę iki galo ir pateikia įvairių skirtingų nuomonių, žmonių atsiliepimai ir didėjantis CBD populiarumas kalba patys už save.
Šiuo metu yra gausu įvairių teorijų ir tyrimų, kad CBD aliejus padeda neurodegeneracinėmis ligomis, tokiomis kaip išsėtinė sklerozė, Parkinsono liga, sergantiems žmonėms. Kadangi CBD aliejus turi raminančių ir terapinių savybių, žmonės yra linkę juo kliautis kai apima nerimas, nemiga, patiriamas stresas. Tyrimai rodo, kad autistai yra linkę patirti daugiau streso nei neurotipiški (neturintys autizmo spektro ir/ar dėmesio deficito ir hyper aktyvumo sindromo ADHD) žmonės. Kyla klausimas, ar CBD aliejus gali padėti autistams. Jei taip, kokio lygio ir stiprumo ta pagalba gali būti?
Kas yra autizmo spektras ir kaip jis pasireiškia?
Vos prieš devynerius metus autizmo spektro sutrikimai buvo išskaidyti į du sutrikimus – autizmą ir Aspergerio sindromą. Aspergerio sindromas buvo diagnozuojamas tiems, kurie patyrė su autizmu susijusius simptomus, bet sugebėjo „funkcionuoti geriau“. Galiausiai JAV psichiatrijos asociacija nusprendė, kad toks klasifikavimas nėra tinkamas, nes Aspergerio sindromo simptomai buvo tokie platūs ir tokie skirtingi, kad nebuvo įmanoma nustatyti realios linijos, kada žmogui reikia papildomos pagalbos, o kada – ne. Be to, su laiku smarkiai padaugėjo įrodymų, kad kiekvienas autistas išreiškia savo simptomus skirtingai. Taip atsirado viena diagnozė, skiriama visiems – autizmo spektro sutrikimas ASD.
Autizmas yra laikomas raidos sutrikimu, pasireiškiančiu dėl pakitusių smegenų funkcijų. Autizmas nėra ir neturėtų būti „gydomas“ ar bandomas pašalinti, nes tai paprasčiausiai nėra įmanoma. Autizmo spektro sutrikimas gali pasireikšti be galo įvairiai. Aiškiausiai pastebimi simptomai yra akių kontakto vengimas, susidomėjimas nedideliu kiekiu veiklų, regimai „keistos“ reakcijos į sensorinius dirgiklius (garsą, šviesas, drabužių, maisto tekstūrą), emocijų nerodymas veide, nekalbumu. Visgi šiuo metu vis daugėja įrodymų, kad autizmo spektras gali pasireikšti visiškai priešingai – dideliu veido ekspresyvumu, kalbumu, „perdėtu“ susidomėjimu aplinka.
Geresni autizmo spektro indikatoriai yra pasikartojantys judesiai, tokie kaip žaidimas pirštais, sukimasis, mosavimas rankomis, lingavimas pirmyn atgal, atliekami sąmoningai ar nesąmoningai, tam tikros tvarkos ir rutinos palaikymas bei pykčio ir/ar liūdesio priepuoliai tai rutinai sugriuvus/pasikeitus, socialiai neįprasti valgymo ir/ar miego įpročiai, be galo stiprus susidomėjimas viena ar keliomis veiklomis, pasitaikantys nerimo, streso, baimės/bebaimiškumo ir pykčio „priepuoliai“, nesutarimas su kitais žmonėmis ir/ar bendraamžiais, vienišumas, draugų trūkumas, virškinamojo trakto problemos, hyper aktyvumas ir/arba negebėjimas susikaupti, socialiai neįprastos emocinės reakcijos, nuotaikos.
Nėra dviejų tokių pačių autistų. Autizmo spektras yra panašesnis į ratą, pilną įvairių simptomų, kurių kiekvienas užima skirtingą rato plotą, nei į liniją ir taškelį ant jos. Vienas autistas gali puikiai suprasti socialines taisykles ir gebėti lengvai bendrauti su žmonėmis, bet patirti didžiulį stresą ir panikos priepuolius itin šviesiose patalpose, kitas autistas gali visiškai nebendrauti su žmonėmis, bet mėgti nuolatinę garsią muziką. Šiais laikais vis dar pilna stereotipų ir stigmų, supančių autizmo spektro sutrikimus, tačiau atvirai apie savo patirtį kalbantys autistai ne tik padeda vieni kitiems, bet ir suteikia reikiamos informacijos psichiatrijos specialistams. Dar visai neseniai, vos prieš kelerius metus žmogus, vis dar rodantis autizmo simptomus po 18 metų, Lietuvoje buvo diagnozuojamas šizofrenija, nors toks elgesys su autistais didžiojoje pasaulio dalyje buvo nutrauktas prieš daugiau nei penkiasdešimt metų.
Kol kas dar nėra žinoma, kas sukelia autizmo spektro sutrikimus, bet dažniausiai randama, kad autisto tėvai patiria keletą simptomų, kurie galbūt galėtų juos įtraukti į autizmo spektrą, jei autizmas būtų buvęs destigmatizuotas anksčiau. Taigi dažniausiai priežastis yra genetiška. Šiais laikais yra tiriamos ir gimdymo traumų, nesveiko tėvų gyvenimo būdo ir sunkių ligų teorijos, bet nei viena jų nepasirodė iki galo teisinga.
Kaip jau minėta aukščiau, autizmas nėra išgydomas ir neturi būti gydomas. Autisto stresui sumažinti ir adaptacijai palengvinti galima suteikti tokius dalykus kaip triukšmą mažinančios ausinės, itin stiprūs akiniai nuo saulės, ausų kamštukai, žmogui patinkančios medžiagos ir tekstūros drabužiai, galimybė dažniau ar visada mokytis nuotoliniu būdu, daugiau progų susipažinti su kitais autistais, surasti specialistą, kuris autistui padėti suprasti socialines taisykles ir žmones neversdamas paciento keistis, vaidinti ar būti tuo, kuo jis nėra.
Autizmas dauguma atvejų nėra liga ar kažkas baisaus. Tai tiesiog kitoks žmogaus funkcionavimo būdas, kuris gali labai lengvai būti inkorporuojamas į visuomenę su vos keletu aplinkos pakeitimų.
Kaip veikia CBD?
CBD, taip pat žinomas kaip kanabidiolis, veikia per žmogaus endokanabinoidinę sistemą ECS, kuri buvo atrasta prieš kiek daugiau nei trisdešimt metų. ECS yra sudaryta iš sudėtingo neuro nešiklių ir receptorių tinklo, išsidėsčiusio visame kūne. Pagrindiniai ECS receptoriai yra du – CB1 ir CB2. Receptorius CB1 yra atsakingas už trumpalaikę atmintį, koordinaciją, sprendimų priėmimą, emocijas. Receptorius CB2 veikia imuninę, reprodukcinę, virškinimo, kraujotakos, centrinę nervų sistemas, kepenis, riebalinį sluoksnį, auglių susidarymą, emocijas.
CBD imituoja natūraliai žmogaus organizme ir ECS esančius endokanabinoidus, veikia kaip nekonkurencingas palydovas ir suteikia poveikį receptoriaus CB2 įtakos sferoms. Kadangi CBD turi raminantį, terapinį poveikį, būtent tokios savybės yra perduodamos CB2 receptoriaus kontroliuojamoms vietoms. Šiuo metu nėra aišku, kodėl CBD geriausiai veikia centrinę nervų sistemą ir virškinamąjį traktą, o kitas organizmo vietas – kiek mažiau, tačiau su laiku mokslininkai tikisi utilizuoti CBD veiklą šimtu procentų.
Kitas itin populiarus ir gerai žinomas kanabinoidas yra THC. Jis veikia kiek kitaip – tiesiogiai jungiasi prie receptoriaus CB1, taip smarkiai paveikdamas pastarojo įtakos sferas. Būtent dėl šio unikalaus receptoriaus ir kanabinoido ryšio THC sukelia psichoaktyvų poveikį bei „apsinešimo“, „euforijos“ jausmus. Dėl savo nekonkurencingų savybių ir negebėjimo prie receptorių jungtis tiesiogiai, CBD neturi psichoaktyvaus poveikio ir yra laikomas saugiu vartoti.
Autizmas ir CBD aliejus – tyrimai, privalumai
Nėra jokių vaistų, preparatų ar kitokių gydymo metodų, kurie galėtų pakeisti ar pašalinti tokius autizmo simptomus kaip socialinės, komunikacijos ir sensorinės problemos, rutinos ir individualios tvarkos svarba, pasikartojantis elgesys, tačiau kadangi CBD turi raminančių ir terapinių savybių, šio aliejaus naudojimas gali padėti palengvinti autisto nerimą, baimę, patiriamą stresą, gali padėti užmigti. Jeigu autistas taip pat serga epilepsija, JAV Maisto ir vaistų federacija FDA 2018 metais patvirtino vaistus Epidiolex su CBD, skirtus sunkioms epilepsijos formoms – Lennox-Gastaut ir Dravet sindromams – gydyti.
Šiuo metu yra labai nedaug studijų, atliktų su CBD poveikiu autizmui. Be to, šios studijos buvo atliktos tik su vaikais. Suaugusių autistų reakcija į streso ir nerimo mažinimą CBD pagalba kol kas nėra tirta ir žinoma, tačiau galima spekuliuoti, jog dėl to, kad autizmas yra sukeliamas kitokių smegenų funkcijų, o ne kūno, CBD aliejus autistus turėtų veikti panašiai kaip ir neurotipiškus žmones – raminančiai.
2021 metais atliktas tyrimas su 33 autistais vaikais, kurie naudojo CBD aliejų gyvenimo kokybei pagerinti. Beveik 20% pranešė, kad jokių pokyčių nepajuto, tačiau 32% pranešė apie pykčio ir elgesio priepuolių sumažėjimą, 23% – didesnį kalbumą, 10% – padidėjusį bendravimą. Vaikams buvo suteiktas CBD su itin nedideliu kiekiu THC (santykiu 20:1). Tyrimas apibendrino, kad gyvenimo kokybė pagerėjo 20-70% tirtų vaikų.
Pasaulio sveikatos organizacija WHO patvirtino, kad CBD turi potencialą teigiamai paveikti tokius simptomus ir ligas kaip Alzhaimeris, Parkinsono liga, išsėtinė sklerozė, epilepsija, psichozė, vėžys, reumatinis artritas, infekcijos, uždegimai, diabeto komplikacijos, nerimas, nemiga, depresija, stresas, chroniškas skausmas. Dėl tokio poveikio manoma, kad CBD gali teigiamai paveikti tokius autizmo simptomus kaip nerimas, hyper aktyvumas, depresija, stresas, agresija, pykčio priepuoliai ir miego problemos.
2019 metų tyrimas buvo atliktas su penkiolika vaikų – visi buvo autistai, penki iš jų sirgo ir epilepsija. Devyni iš dešimties pacientų patyrė stiprų palengvėjimą ir autizmo sukelto streso sumažėjimą bei kai kurių simptomų nuslūgimą. Didžioji dauguma pacientų pranešė, kad patyrė 30% simptomo stiprumo sumažėjimą bent poroje autizmo simptomų.
Verta darkart priminti, kad šie tyrimai buvo atlikti su vaikais, o ne suaugusiais, tačiau nėra jokios rimtos priežasties manyti, kad suaugusių autistų simptomus bei stresą CBD aliejus paveiktų kitaip nei vaikų.
Kaip vartoti CBD aliejų
Geriausiai tinkamą CBD dozę gali nurodyti kompetentingas gydytojas, žinantis paciento medicininę istoriją, paveldimumą ir medikamentų toleranciją, tačiau suprantama, kad ne visi nori pilnai išsitirti prieš pradėdami vartoti CBD. Dauguma specialistų suaugusiems rekomenduoja pradėti nuo 20mg CBD dozės per dieną, išskirstytos į 2-3 dozes. Preparatas gali būti naudojamas ryte ir vakare arba ryte, per pietus ir vakare. Pavartojus 20mg CBD savaitę yra rekomenduojama atkreipti dėmesį į būseną ir gyvenimo kokybę ir, esant reikalui, dozę padidinti penkiais miligramais, vartoti savaitę ir vėl žiūrėti, kaip keičiasi savijauta. Specialistai rekomenduoja apie 40mg per dieną žmonėms, patiriantiems stiprų chronišką skausmą, bet tokia dozė gali būti naudojama ir stipriems psichologiniams simptomams malšinti. Visgi visada reikėtų pradėti nuo mažesnės dozės ir šią didinti pamažu, kad būtų tinkamai įvertinta tolerancija bei CBD poveikis individualiam organizmui.
Vaikams CBD aliejaus be gydytojo priežiūros duoti nerekomenduojama, nors dauguma nepatiria jokių neigiamų efektų. Kai kurie specialistai siūlo pradėti nuo 0.2mg per 1kg vaiko svorio, t.y. jeigu vaikas sveria 30kg, jam reikėtų duoti 6mg CBD per dieną tris kartus dienos eigoje. Vis dėlto saugumo dėlei galima pradėti ir nuo 5mg dozės per dieną ir stebėti vaiko būseną savaitės bėgyje. Jei viskas gerai, šią dozę galima padidinti, bet jeigu bet koks šalutinis poveikis ar elgesys pasirodo įtartinas, reikėtų iškart kreiptis dėl medicininės pagalbos ir kartu su savimi turėti duoto preparato buteliuką, dėžutę, į kurią šis buvo įdėtas ir iš kur produktas buvo gautas. Nesvarbu, kad CBD dauguma atvejų yra saugus preparatas, niekada negalima žinoti, kaip individualus organizmas į jį sureaguos.
Autistams, nesvarbu, ar žmogus suaugęs, ar ne, gali nepatikti aliejaus tekstūra, būtent CBD aliejaus kvapas ir t.t., tad derėtų atkreipti dėmesį į savo arba vaiko dirgiklius. Jeigu žmogus ar vaikas dažnai atsisako valgyti riebesnį maistą ar nemėgsta riebalų, užtiškusių ant rankų, derėtų apsvarstyti, ar geriau rizikuoti pirkti CBD aliejų, ar susirasti CBD guminukų/kapsulių su tinkamomis dozėmis. Ir atvirkščiai – jeigu žmogui ar vaikui sunku ilgai kramtyti ir/ar nuryti kapsules, derėtų rinktis aliejų. CBD aliejaus galima gauti ir su skoniais/kvapais, tad derėtų rinktis atsargiai. Kai kuriems autistams stiprus sintetinis kvapas ar skonis gali būti privalumas, o kai kuriems – tikra katastrofa. Greičiausiai vienas geriausių variantų tokiu atveju būtų gauti CBD sirupo su ne itin stipriu skoniu ir kvapu. Vėlgi, derėtų prisiminti, ar žmogui/vaikui sirupo tekstūra yra pakenčiama, ar ne. Apibendrinant, CBD produktas autistui turi būti itin kruopščiai ir atsargiai parinktas pagal individualius poreikius ir dirgiklius.
Lokaliniam skausmui, tokiam kaip raumenų, sąnarių, kartais galvos, galima rekomenduoti topinius (ant odos dedamus) produktus. Autizmas dažnai yra susijęs su dvigubais sąnariais, hyper mobilumu ir sąnariųš problemomis, tad topiniai produktai gali būti dalykas, apie kurį verta pagalvoti. Vėlgi, verta prisiminti, kad kiekvieno autisto dirgikliai yra itin individualūs. Vieniems gali labiau tikti CBD kremai, kitiems – losjonai, dar kitiems galbūt labiausiai patiks masažiniai aliejai, o yra ir tokių, kuriems joks ant odos tepamas dalykas nėra pakenčiamas. Tokiu atveju galima bandyti CBD pleistrus, jeigu toks variantas žmogui/vaikui yra priimtinas.
CBD aliejaus vartojimo šalutiniai poveikiai ir rizikos
Nors, kaip jau daug kartų minėta aukščiau, CBD aliejus įprastai nėra pavojingas vartoti, šis preparatas gali sukelti nemalonių šalutinių poveikių, tokių kaip džiūstanti burna, viduriavimas, mieguistumas, nuovargis, lengvas galvos svaigimas, apetito ir svorio pokyčiai. Šie šalutiniai poveikiai pasitaiko dažniausiai ir nėra pavojingi, nebent būtų itin stiprūs, nemalonūs arba trukdytų užsiimti įprasta dienine veikla. Tokiu atveju reikėtų nutraukti CBD vartojimą ir kreiptis į gydytoją.
Yra keletas atvejų, kai CBD vartojimas yra visiškai nerekomenduojamas ir gali būti net pavojingas sveikatai/gyvybei:
- Nėštumo ir žindymo laikotarpiu. Šiuo metu nėra žinoma, kaip į organizmą patekęs CBD ir THC veikia žmogaus vaisiaus/vaiko smegenis, bet tyrimai su gyvūnais atskleidė, kad CBD gali pažeisti vaisiaus/vaiko smegenų vystymąsi, kepenis, organų svorį ir reprodukcines vyriškosios lyties atstovų sistemas.
- Vartojant alkoholį ar raminančius vaistus. Kadangi CBD turi raminantį, sedacinį poveikį, vartojamas kartu su alkoholiu ar raminamaisiais vaistais CBD gali sustiprinti šių poveikį, taip sukeldamas koordinacijos problemas bei riziką susižeisti arba priimti netinkamus sprendimus.
- Sergant sunkiomis ligomis, reikalaujančiomis nuolatinės priežiūros. Tokios ligos kaip vėžys, epilepsija, Parkinsono liga, glaukoma, reikalauja nuolatinės gydytojo priežiūros ir dažnų apsilankymų. Šios ligos taip pat reikalauja tinkamų medikamentų ar jų kombinacijų, tad savęs medikuoti be gydytojo priežiūros nėra rekomenduojama. Tai gali sukelti pavojingas komplikacijas ar net pavojų žmogaus sveikatai.
- Vartojant kokius nors vaistus. Šiuo metu nėra žinomas pilnas sąrašas vaistų, kurie neigiamai sąveikauja su CBD, tačiau yra žinoma, kad kraują skystinantys ir „greipfruto įspėjimą“ turintys medikamentai, veikdami su CBD, gali pažeisti kepenis. Vartojant bet kokius vaistus derėtų pasikonsultuoti su kompetentingu gydytoju, ar galima pradėti naudoti CBD.
- Turint priklausomybių istoriją. Nors tyrimai rodo, kad CBD padeda žmonėms atsikratyti priklausomybių, papildomo preparato vartojimas žmonėms gali sukelti psichologinį poreikį vartoti daugiau. Turint priklausomybių istoriją, reikėtų pasikonsultuoti su psichiatru, ar galima pradėti naudoti CBD.
- Sergant psichologinėmis/psichiatrinėmis ligomis. Yra teorijų, kad CBD turi iš dalies panašų poveikį kaip dažniausiai pasitaikantys antidepresantai – SSRIs (angl. Selective serotonin reuptake inhibitor). Kaip ir dauguma antidepresantų, šie vaistai turi šalutinį poveikį, galintį sukelti suicidines mintis arba stipresnį norą save žaloti. Dėl šios priežasties sergant psichologinėmis/psichiatrinėmis ligomis derėtų pasikonsultuoti su prižiūrinčiu gydytoju, ar į gydymo programą galima įtraukti CBD produktus.
- Turint alergijų dažnai pasitaikančiomos medžiagoms. Nors CBD nėra alergizuojantis produktas, buvo užfiksuota atvejų, kai žmonės patirdavo odos problemų ir/ar vėmimą CBD vartojimo metu. Tokie atvejai pasitaiko be galo retai, tačiau turint į alergijas linkusį organizmą, tai gali būti įmanoma. Be to, ant odos dedami CBD produktai gali sukelti alergiją jautresnės odos savininkams.
Geriausias patarėjas visada yra kompetentingas gydytojas, žinantis medicininę paciento istoriją ir išmanantis gydymąsi natūraliomis priemonėmis. Prieš duodant bet kokį preparatą vaikui, labai rekomenduojama pasikonsultuoti su gydytoju ir išgirsti bent vieną nuomonę, nes vaiko organizmas – jaunas, augantis ir jautrus visoms medžiagoms. Suaugęs žmogus turi galimybę pats apsvarstyti savo rizikas ir prisiimti atsakomybę už savo veiksmus, tad nors gydytojas visada turėtų būti pirmas informacijos šaltinis, suaugę žmonės gali nagrinėti šaltinius ir priimti kai kuriuos sprendimus savarankiškai. Siekiant palengvinti autizmo simptomus CBD produktais, derėtų atlikti gilią asmeninę analizę, pasidomėti įvairiais šaltiniais bei jų patikimumu bei nuspręsti, koks kelias yra tinkamiausias.
