Straipsnio turinys
Itin didelė medikamentų dalis medicinoje yra sukuriama būtent iš natūralių, gamtoje randamų medžiagų. Laboratorijose nuolat vyksta tam tikrų augaluose randamų medžiagų ekstrakcija, cheminių junginių izoliavimas ir gamyba. Vaistinėse gausu homeopatinių, t.y. iš augalų pagamintų medikamentų, galinčių padėti ir atsikosėti, ir išvalyti organizmą, ir numalšinti nerimą bei skausmus. Nenuostabu, kad vakarų pasaulis pamažu atsigręžia į vieną labiausiai žinomų ir seniausiai naudojamų augalų, turinčių raminamųjų, antiuždegiminių ir skausmą malšinančių savybių – kanapes.
Kanapių nauda buvo žinoma ir pritaikoma jau kelis tūkstantmečius įvairių genčių šamanų ir gydytojų. Manoma, kad tie gydytojai maišydavo kanapes su kitomis žolelėmis, kad išgautų patį efektyviausią produktą genties narių skausmo malšinimui. Dėl įvairių politinių ir edukacinių priežasčių, kanapės pradėtos vertinti neigiamai ir kurį laiką buvo išbrauktos iš įprasto vartojimo sąrašų, kol mokslininkai ėmėsi tyrinėti kanapių pritaikymo istoriją ir naudingąsias kanapių savybes.
CBD aliejus, dar vadinamas kanabidioliu, yra viena iš pagrindinių medžiagų, randamų kanapėse kartu su daugiau nei šimtu kitų įvairių kanabinoidų, terpenų ir flavonoidų, kurių kiekvienas atlieka savo funkciją. Šiais laikais CBD aliejus yra sparčiai populiarėjantis produktas, naudojamas kaip nuskausminamųjų ir raminamųjų alternatyva. Apie CBD sklando gausybė mitų ir teorijų, tačiau geriausiai už save kalba CBD vartojančių žmonių atsiliepimai ir mokslininkų atlikti tyrimai, jau daug kartų įrodę, kad CBD aliejus yra ne tik paprastas homeopatinis preparatas, bet ir medžiaga, galinti padėti sergantiems itin sunkiomis ligomis, tokiomis kaip išsėtinė sklerozė.
Kaip veikia CBD?
CBD veikimas yra gana sudėtingas, tačiau jį įmanoma paaiškinti ir paprasčiau. Žmogaus organizme egzistuoja endokanabinoidinė sistema ECS, sudaryta iš receptorių ir neuro nešiklių tinklo, išsidėsčiusio visame organizme. Neuro nešikliai yra vadinami endokanabinoidais. Pagrindiniai ECS receptoriai yra du – CB1 ir CB2. Receptoriaus CB1 pagrindinės įtakos sferos yra trumpalaikė atmintis, emocijos, apetito ir koordinacijos reguliacija ir t.t. Receptoriaus CB2 veikimo amplitudė platesnė – šis receptorius apima visą organizmą, įskaitant ir kepenis, riebalinį audinį, virškinamojo trakto, kraujotakos, imuninės, kvėpavimo, centrinės nervų sistemos reguliaciją.
Visi kanapėse esantys kanabinoidai sąveikauja su ECS, tačiau tai daro skirtingai. Psichoaktyvusis tetrahidrokanabidolis (THC) tiesiogiai jungiasi prie receptoriaus CB1, taip paveikdamas šio receptoriaus įtakos sferas ir sukeldamas apsvaigimo bei ,,apsinešimo” jausmą. CBD veikia kiek kitaip – jis ne jungiasi prie ECS receptorių, bet veikia labiau kaip nekonkurencingas palydovas, imituoja natūralius organizmo endokanabinoidus ir keliauja ECS sistemos tinklu, taip subtiliai veikdamas ECS (pagrinde receptoriaus CB2) įtakos sferas. Toks CBD keliavimo būdas nesukelia psichoaktyvaus poveikio, bet suteikia visus kanabinoidams būdingus raminančius, antiuždegiminius, nuskausminamuosius ir terapinius poveikius.
Kas yra išsėtinė sklerozė?
Išsėtinė sklerozė yra visą gyvenimą išliekanti liga, paveikianti žmogaus smegenis ir centrinę nervų sistemą. Šis sutrikimas yra autoimuninis. Tai reiškia, kad organizmo ląstelės ,,sutrinka” ir pradeda atakuoti sveikas organizmo dalis manydamos, kad jos kelia pavojų sveikatai. Sergant išsėtine skleroze, imuninė sistema atakuoja audinius, saugančius nervines ląsteles. Dėl šios priežasties nervų ląstelių apvalkalas yra žalojamas. Sunkesnių atvejų metu pažeidimai atsiranda ir pačiose nervinėse ląstelėse. Tokiu atveju liga gali sukelti dalinį arba visišką neįgalumą.
Kadangi išsėtinės sklerozės metu yra pažeidžiami smegenų ir centrinės nervų sistemos nervai, liga gali pasireikšti įvairiai – simptomų amplitudė yra didelė, dalis jų koreliuoja su kitų ligų simptomais, tad išsėtinei sklerozei gana būdingas diagnozavimas vėlesnėse stadijose.
Išsėtinės sklerozės formos yra dvi. Apie 8-9 iš dešimt žmonių su išsėtine skleroze serga recidyvuojančia-remituojančia išsėtine skleroze (RRIS). Ši sklerozės forma ypatinga tuo, kad žmogus patiria simptomų pasunkėjimą ir/ar naujų simptomų atsiradimą. Tai galima pavadinti ,,RRIS priepuoliais”. Tokie priepuoliai prasideda ir pilnai įsibėgėja per kelias dienas ir gali trukti nuo kelių dienų iki kelių mėnesių. Tokiam priepuoliui pasibaigus, simptomai pamažu slopsta per panašų laiko tarpą kaip ir paties priepuolio trukmė. Sekantis toks RRIS priepuolis negali būti numatomas – jie pasireiškia bet kada. Šiuo metu yra manoma, kad ligos arba patiriamas stresas gali iššaukti RRIS priepuolį anksčiau nei šis turėjo prasidėti, bet ši teorija nėra įrodyta. Tokio priepuolio simptomai gali tiesiog staiga išnykti, gali traukis pamažu, o kai kurie žmonės patiria kelių gyvenimą apsunkinančių simptomų egzistavimą visą laiką, net ir remisijos laikotarpiu.
Du trečdaliai žmonių, sergančių RRIS, su laiku (dažniausiai per kelis dešimtmečius) suserga pirmine progresuojančia išsėtine skleroze (PPIS).
PPIS pasižymi tuo, kad jokių remisijos ir/ar palengvėjimo laikotarpių pacientas dažniausiai nepatiria. Liga progresuoja, simptomai stiprėja, žmogus jaučiasi vis blogiau. Nors pacientas, sergantis PPIS, remisijos patirti negali, kartais liga, rodos, stabilizuojasi, tačiau neilgam. Per kelerius metus PPIS gali sukelti dalinį arba visišką neįgalumą.
Išsėtinė sklerozė yra dažniausiai pasitaikanti jaunų žmonių neįgalumo priežastis.
Išsėtinė sklerozė apima didelę dalį nervų sistemos, ir ne visur progresuoja vienodai, todėl ir simptomų bei pojūčių sąrašas drastiškai skiriasi priklausomai nuo žmogaus. Vis dėlto pagrindiniai RRIS ir PPIS simptomai yra chroniškas nuovargis, suprastėjusi rega ir/arba liejimasis akyse, nevalingas šlapinimasis, koordinacijos ir vaikščiojimo problemos, įvairių kūno vietų ir dalių sąstingis ir/ar tirpimas, raumenų spazmai ir/ar sustingimas, pakitę mąstymo, mokymosi ir planavimo gebėjimai.
Patiriant tokius simptomus derėtų kuo greičiau kreiptis į šeimos gydytoją, kuris atliks reikiamus testus ir, reikalui esant, nukreips pas neurologą. Atsiradus išsėtinės sklerozės rizikai, dažniausiai yra atliekamas magnetinio rezonanso tyrimas (MRI) siekiant išsiaiškinti, ar smegenyse yra išsėtinei sklerozei būdingų pakitimų.
Šiuo metu nėra tiksliai aišku, kodėl žmonės serga išsėtine skleroze. Manoma, kad tam įtaką daro genetinis žmogaus kodas ir aplinkos veiksniai. Vaistų nuo išsėtinės sklerozės taip pat kol kas nėra. RRIS priepuoliai gali būti malšinami trumpais steroidinių/hormoninių vaistų kursais. Gydytojas taip pat gali skirti medikamentus individualiems išsėtinės sklerozės simptomams palengvinti. Kai kuriais atvejais gali būti skiriama ligą modifikuojanti terapija, padedanti sumažinti priepuolių RRIS arba staigių pablogėjimų PPIS skaičių.
Gera žinia ta, kad nors išsėtinė sklerozė yra be galo sunki liga, nuo jos retai kada mirštama, o vidutinis gyvenimo ilgis sergant IS yra trumpesnis nei sveiko žmogaus vos 5-10 metų. Kiekvienais metais, tobulėjant medicinai ir gydymo būdams, šis atotrūkis vis mažėja, tad galima tikėtis, kad su laiku žmonės, sergantys RRIS ir PPIS galės gyventi beveik tokį pat pilnavertį gyvenimą kaip ir visi kiti.
Išsėtinė sklerozė ir CBD – tyrimai
Šiuo metu yra atliekami įvairūs tyrimai su CBD aliejaus poveikiu įvairioms ligoms, tame tarpe ir išsėtinei sklerozei. JAV Maisto ir vaistų federacija FDA 2018 metais patvirtino vaistus Epidiolex, skirtus sunkioms epilepsijos formoms – Lennox-Gastaut ir Dravet sindromams – gydyti. Galima tikėtis, kad su laiku į vaistines atkeliaus ir daugiau medikamentų su įvairiais kanabinoidais, bet kol kas tyrimai dar tebėra eksperimentinėje stadijoje.
2018 metais atliktas tyrimas atskleidė, kad išsėtine skleroze sergantys žmonės, vartojantys kanabinoidus (CBD ir THC santykiu 1:1) patyrė pozityvių pokyčių, susijusių su motorika ir judesiais. Tyrėjai teigia, kad kadangi kanabinoidai gali padėti palengvinti depresiją, raumenų, kūno spazmus ir skausmą, chronišką nuovargį bei uždegimą, pacientams, vartojantiems preparatą, pasidarė lengviau judėti, vaikščioti, užsiimti gyvenimiška veikla. Iš šio tyrimo sunku pasakyti, ar kanabinoidai yra susiję su pačia išsėtine skleroze, ar tik su šios ligos simptomų palengvinimu, bet nauda pasirodė nenuginčijama.
2021 metais darytos studijos su pelėmis analizavo ne kanabinoidų, bet būtent kanabidiolio CBD poveikį išsėtinės sklerozės eigai. Tyrimas parodė, kad 75mg/kg kanabidiolio per dieną padėjo sumažinti nervų uždegimą ir sulėtinti/sumažinti žalojančių ląstelių patekimą į baltąją smegenų masę. Vis dėlto, ėmus tirti CBD ir THC poveikį kartu, pasiekti rezultatai buvo geresni – šių kanabinoidų sąveika padėjo žymiai labiau sumažinti uždegimą organizme bei apsaugoti nervines ląsteles dar labiau. Galima teigti, kad kanabinoidų kombinacija yra geresnis gydymo būdas nei tik CBD vartojimas.
Kiek senesniame, 2016 metų tyrime buvo siekiama išsiaiškinti, ar į burną purškiamas CBD ir THC preparatas galėtų padėti sumažinti itin dažnai pasitaikantį ir gyvenimo kokybę prastinantį išsėtinės sklerozės simptomą – spazmiškumą. Pacientai buvo skatinami vartoti preparatą ir bandyti vaikščioti, žiūrėti, ar ištiks spazmai ar ne. Nors poveikis nebuvo milžiniškas, dauguma pacientų pranešė apie dalinį arba stiprų palengvėjimą, kitaip nei dauguma gavusių placebo purškalą.
Dar vienas 2019 metų tyrimas analizavo CBD ir THC poveikį išsėtinei sklerozei genetiniu lygmeniu. Kaip ir kiti tyrimai, šis patvirtino, kad kanabinoidai daro įtaką vidiniam organizmo uždegimui ir gali jį sumažinti. Tirtos pelės patyrė didžiulį EAE (kliniško išsėtinės sklerozės modelio) sumažėjimą, tad mokslininkai spekuliuoja, kad panaši reakcija gali įvykti ir žmogaus organizme.
Kadangi išsėtinės sklerozės formos sukelia skausmą, spazmus, nerimą dėl sveikatos ir ateities, visi šie potyriai gali sukelti nemigą. Poilsio trūkumas gali neigiamai paveikti jau sergančio žmogaus sveikatą, tad normalu, jog yra siekiama padėti sergantiems žmonėms užmigti. Nors CBD poveikio nemigai, sukeltai išsėtinės sklerozės, beveik nėra, yra atlikta nemažai studijų su žmonėmis, patiriančiais panašius simptomus dėl kitų ligų. Pavyzdžiui, šis 2021 metų tyrimas analizuoja teigiamą CBD poveikį nemigai gydyti. Studijos rodo, kad mažesnės CBD dozės padidina miego ilgį, tačiau sumažina laiką, praleistą REM miege, tuo tarpu didesnės CBD dozės prailgina ir miegą, ir laiką, praleistą REM būsenoje. Tai reiškia, kad didesnės CBD dozės gali potencialiai padėti miegoti ilgiau nei įprasta ir geriau pailsėti.
Apibendrinant galima pamatyti, kad nors dauguma tyrimų išvadų yra dviprasmiškos (atskleidžiami ir teigiami, ir neigiami, ir įtakos nedarantys CBD poveikiai), visuose tyrimuose randamas pastovus žmonių ir gyvūnų simptomų pagerėjimas jei ne visose, tai bent keliose ar vienoje srityje. Derėtų paminėti, kad šiuo metu nėra jokių vaistų ar šimtu procentų teorijas patvirtinančių tyrimų, tačiau žmonių atsiliepimai ir daugiau ar mažiau pozityvūs studijų rezultatai yra geras rodiklis, kad ateityje galime sulaukti medikamentų su CBD, specialiai skirtų išsėtinei sklerozei ir/ar jos simptomams gydyti.
Kaip vartoti CBD aliejų sergant išsėtine skleroze?
Išsėtinė sklerozė yra rimta liga, reikalaujanti nuolatinės ar bent dažnos gydytojų priežiūros, tad nėra rekomenduojama pradėti save gydyti pirmiausia nepasitarus su kompetentingu prižiūrinčiu gydytoju. Gavus gydytojo leidimą, taip pat rekomenduojama pasitarti, nuo kokios dozės pradėti ir kokią CBD formą bei tipą rinktis.
CBD būna trijų rūšių – pilno spektro, plataus spektro ir CBD izoliatas. Pilno ir plataus spektro CBD beveik nesiskiria. Pilno spektro CBD aliejuje galima rasti iki 0,2% THC sausąja forma, tuo tarpu plataus spektro CBD yra beveik visiškai išvalytas nuo THC – jame galima rasti tik šios medžiagos pėdsakus. Kaip ir nusako pavadinimas, CBD izoliatas yra išgrynintas kanabidiolis, kuriame tėra tik ši viena veiklioji medžiaga. Visų kitų kanabinoidų, terpenų ir flavonoidų jame nėra, arba galima rasti tik pėdsakus.
Šiuo metu yra vis dar tiriamas fenomenas, vadinamas palydos efektu (angl. Entourage effect), kuris teigia, kad CBD aliejus veikia geriausiai tuomet, kai jis yra pilno spektro, nes visos natūraliai kanapėse randamos medžiagos, veikiančios kartu, gali suteikti geriausius rezultatus. Nors šis fenomenas dar nėra iki galo ištirtas, iš pateiktų tyrimų analizių ir mokslininkų ataskaitų galima spręsti, kad palydos efektas iš tiesų veikia. Tokiu atveju, sergant tokia sunkia liga kaip išsėtinė sklerozė, greičiausiai būtų rekomenduojama vartoti pilno spektro CBD produktą.
CBD produktai būna įvairių formų: aliejaus, kapsulių, pleistrų, purškalų, sirupų, guminukų, losjonų, kremų ir t.t. Dažniausiai pasirenkama produkto forma priklauso nuo asmens indivualaus noro arba siekiamo poveikio. Biologiškai geriausias CBD pasisavinimas vyksta naudojant aliejų ir laikant jį po liežuviu, tačiau tai gali būti ne pats priimtiniausias metodas tiems, kuriems nepatinka CBD aliejaus kvapas, skonis arba tiems, kuriems sunku praryti/laikyti kažką burnoje. Tokiu atveju galima rinktis guminukus ar kapsules. Bene lengviausias CBD vartojimo būdas yra purškalas, tačiau Lietuvoje kol kas tokių produktų beveik nėra. Lokaliniam (vietiniam) skausmui, tokiam kaip sąnarių ar raumenų, galima naudoti CBD pleistrus ir/ar kremus, losjonus, tačiau būtent išsėtinės sklerozės atveju yra labiau rekomenduojami per burną vartojami produktai, kad CBD poveikis būtų jaučiamas visame kūne. Ant odos dedami produktai neturi galimybės sumažinti viduje esantį uždegimą taip, kaip tai daro per burną vartojami produktai.
Suaugusiems gydytojai rekomenduoja pradėti nuo 20mg CBD per dieną. Ši dozė turėtų būti išskirstyta per du ar tris kartus dienos eigoje. Stipresniam skausmui malšinti šią dozę galima didinti iki keturiasdešimties miligramų, bet dozės didinimas neturėtų būti didesnis nei penkiais miligramais kas savaitę. Mokslininkams yra žinoma, kad žmogus gali pakelti daugiau nei tūkstantį miligramų CBD per dieną nepatirdamas jokių didelių neigiamų poveikių, tačiau tokios dozės nėra rekomenduojamos. Kai kurie žmonės vartoja šimtą ar du šimtus miligramų, bet didesnes nei aštuoniasdešimt miligramų dozes turėtų prižiūrėti ir kuruoti kompetentingas gydytojas.
CBD aliejaus vartojimo šalutiniai poveikiai ir rizikos
CBD produktai gali sukelti nedidelių šalutinių poveikių, dėl kurių jaudintis nederėtų. Tokie poveikiai gali būti sausėjanti burna, viduriavimas, apetito ir svorio pokyčiai, mieguistumas, nuovargis, lengvai svaigstanti galva. Dėl šių simptomų jaudintis nederėtų, išskyrus tais atvejais, kai jie pasidaro itin stiprūs, nemalonūs ir/arba trukdo gyventi taip, kaip įprasta. Tokiu atveju derėtų iškart nutraukti CBD vartojimą ir pasitarti su gydytoju.
Nors CBD yra palyginti saugus vartoti, yra keletas atvejų, kai šio preparato naudoti nederėtų:
Nėštumo ir žindymo laikotarpiu. CBD yra laikomas saugiu tik nuo dvejų metų amžiaus. Taip pat nėra žinoma, kokias smegenų vystymosi problemas gali sukelt net ir itin mažas THC procentas, patekęs į smegenis, todėl gydytojai pataria nerizikuoti.
Sergant sunkiomis ligomis. Sunkios ligos, tokios kaip vėžys, epilepsija, glaukoma, reikalauja nuolatinės gydytojo priežiūros ir medikamentinio gydymo. Tik prižiūrintis gydytojas gali pasakyti, ar galima naudoti CBD, ar jis nepradės sąveikauti su kitais vartojamais medikamentais ir ar nepakenks sveikatai.
Vartojant ilgalaikius vaistus. Šiuo metu yra žinoma, kad kraują skystinantys ir ,,greipfruto įspėjimą” turintys medikamentai, sąveikaudami su CBD, gali pažeisti kepenis, tad vartojant bet kokius vaistus derėtų pasitarti su gydytoju, ar naudojami peparatai kartu nepažeis žmogaus sveikatos.
Vartojant alkoholį ar raminančius vaistus. Kadangi CBD turi raminantį poveikį, alkoholio ar raminančių vaistų sąveika su CBD gali sutrikdyti koordinaciją, motoriką, gebėjimą priimti sprendimus, tad tai gali sukelti nelaimingų įvykių.
Turint priklausomybių istoriją. Nors CBD priklausomybės nesukelia, žmonėms, linkusiems į priklausomybes, preparato vartojimas gali sukelti psichologinį potraukį vartoti daugiau. Turint priklausomybių istoriją derėtų pasitarti su gydytoju, ar CBD vartojimas padės išvengti potraukio narkotinėms substancijoms, ar kaip tik tą potraukį padidins.
Sergant psichiatrinėmis/psichologinėmis ligomis. Tyrimai rodo, kad kai kuriais atvejais CBD veikia panašiai kaip populiariausi antidepresantai SSRIs. Visi šios grupės antidepresantai turi šalutinius poveikius, galinčius sukelti suicidiškas mintis ir/arba norą save žaloti, tad sergant psichiatrinėmis/psichologinėmis ligomis, prieš pradedant vartoti CBD derėtų pasitarti ir/ar įspėti prižiūrintį gydytoją psichiatrą.
Turint alergijų dažnai pasitaikančioms medžiagoms. Yra užfiksuoti keli atvejai, kai CBD vartojimas sukėlė neigiamas odos reakcijas į alergijas linkusiems žmonėms, tad tokiu atveju prieš vartojant CBD reikėtų pasikonsultuoti su kompetentingu alergologu. Verta paminėti ir tai, kad ant odos dedami CBD produktai gali alergizuoti žmones, turinčius jautresnę odą. Tokia reakcija gali įvykti nebūtinai dėl CBD poveikio – kartais alergijas sukelia pašalinės produktuose esančios medžiagos, tad prieš naudojant topinį (ant odos dedamą) produktą reikėtų gera išanalizuoti jo sudedamąsias dalis.
Apibendrinant galima teigti, kad CBD rodo didžiulį potencialą siekiant gydyti išsėtinę sklerozę ir/ar jos simptomus, tačiau kol kas nėra pakankamai įrodymų, kad CBD yra būtent tas vaistas, padėsiantis sustabdyti ligą. Bet kokiu atveju, pirmiausia rekomenduojama išgirsti vieno ar kelių kompetentingų gydytojų nuomones ir tada spręsti, koks gydymo kursas yra geriausias ir patraukliausias individualiam asmeniui.
