Straipsnio turinys
Alzheimerio ligos federacija (angl. Alzheimer’s Disease International – ADI) yra tarptautinė Alzheimerio ir demencijos asociacijų federacija visame pasaulyje, oficialiai bendradarbiaujanti su Pasaulio sveikatos organizacija. ADI statistiniais duomenimis, 2020 m. visame pasaulyje daugiau nei 55-iems milijonams žmonių buvo nustatyta demencija. Kiekvienais metais užregistruojama daugiau nei 10 mln. naujų demencijos atvejų: tai reiškia, kad kiekvienas naujas demencijos atvejis diagnozuojamas kas 3 sekundes! Higienos instituto duomenimis, vien Lietuvoje yra ~39000 demencijos diagnozę turinčių žmonių. Prognozuojama, kad bendras pasaulinis demencija sergančiųjų skaičius dramatiškai didės ir 2030 m. pasieks 78 mln, o 2050 m. – atitinkamai jau 139 mln atvejų. Didžioji dalis atvejų bus užfiksuota besivystančiose šalyse, nes šiuo metu sparčiausiai demencija sergančių žmonių skaičius auga Kinijoje, Indijoje ir kaimyninėse Pietų Azijos valstybėse.
Kas gi yra toji demencija?
Demencija nėra konkreti liga – tai lėtinis progresuojantis neurodegeneracinės kilmės sindromas, kuriam būdingas dėl galvos smegenų pakitimų atsiradusių simptomų rinkinys. Sindromas pasireiškia laipsnišku kognityvinių funkcijų netekimu bei galimu elgesio sutrikimu. Kaip minėta, ligonio būklė prastėja po truputį, todėl dažnai ankstyvieji demencijos požymiai, tokie kaip trumpalaikės atminties susilpnėjimas, kalbos sutrikimai, iškilę sunkumai atlikti kasdienes buities užduotis, reikšti mintis, orientuotis laike ar net ir gerai pažįstamoje aplinkoje ar situacijoje, adekvačiai vertinti situaciją ar priimti sprendimus (pvz. tvarkytis su pinigais), lieka nepastebimi. Nors kiekvienas atvejis yra unikalus, dauguma nuo demencijos kenčiančių asmenų patiria keletą iš minėtų požymių, o laikui bėgant, simptomai kinta ir progresuoja, vis labiau apribodami asmens galimybes savarankiškai pasirūpinti savimi ir trukdydami kasdienei jo veiklai. Vėlyvojoje demencijos stadijoje ligonis dažniausia tampa visiškai priklausomas nuo kitų asmenų: jis nesiorientuoja laike ir erdvėje, sunkiai vaikšto, pradeda nebepažinti arba visiškai neatpažįsta artimų žmonių, jam gali pasireikšti agresija. Tokiems ligoniams reikalinga nuolatinė slauga ir priežiūra, todėl demencija smarkiai paveikia ne tik paties paciento, bet ir jo artimųjų gyvenimus.
Demencijos priežastys ir diagnozavimo būdai
Dažniausiai demencija išsivysto vyresniems nei 65-ių metų asmenims, didžioji dalis iš jų (maždaug du trečdaliai) dėl neaiškių priežasčių yra moterys. Nors daugiau nei 60% sveikatos priežiūros specialistų visame pasaulyje klaidingai mano, kad demencija yra normalaus senėjimo dalis, svarbu pabrėžti, jog anaiptol taip nėra. Nors amžius padidina riziką, demencija nėra įprasta senėjimo proceso dalis. Demenciją sukelia įvairios ligos, tokios kaip kraujagyslinė demencija, demencija su Lewy kūneliais ar frontotemporalinė demencija. Demencija taip pat gali išsivystyti po insulto arba dėl tam tikrų infekcijų, pvz., ŽIV, žalingo alkoholio vartojimo, pasikartojančių fizinių smegenų sužalojimų ar ypatingai neigiamo mitybos trūkumo. Visgi žinomiausia ir dažniausiai pasitaikanti demencijos priežastis yra Alzheimerio liga, dėl kurios sergančio asmens smegenyse susidaro baltymų sankaupos, trukdančios smegenims veikti taip, kaip jos turėtų. Alzheimerio liga yra dažniausia demencijos forma, paveikianti apie 70% visų nuo demencijos kenčiančių pacientų. Skirtingų demencijos formų ribos yra neaiškios, o mišrios formos dažnai egzistuoja kartu.
Šiuo metu nėra konkretaus būdo ar vieno testo, kuriais remiantis galima būtų diagnozuoti demenciją ar Alzheimerio ligą. Diagnozė nustatoma po nuoseklios klinikinės konsultacijos: ištyrus bei įvertinus fizinę bei neurologinę būklę, atlikus intelektinių gebėjimų ir/ar neuropsichologinius testus bei psichiatrinį vertinimą, ištyrus nugaros smegenų skystį (lumbalinė punkcija) ir/ar padarius magnetinio rezonanso tyrimą ir kompiuterinę tomografiją. Galutinis ir neginčijamas Alzheimerio ligos patvirtinimas gali būti padarytas tik po asmens mirties, paėmus galvos smegenų mėginį (atlikus biopsiją).
Demencijos gydymas ir CBD vaidmuo jame
Kadangi kiekvienas atvejis yra unikalus ir demencijos simptomai bei būklės progresavimas priklauso nuo demencijos tipo, kiekvieno paciento gyvenimą demencija paveikia individualiai. Nėra dviejų vienodus simptomus turinčių asmenų, nėra ir konkrečių gydymo būdų. Apskritai demencija nėra pilnai išgydoma, daugiausia, ką galima padaryti, tai tam tikromis medikamentinėmis ir nemedikamentinėmis priemonėmis kontroliuoti simptomus ir lėtinti jų progresavimą. Tyrimai rodo, kad žmonės gali sumažinti demencijos riziką būdami fiziškai aktyvūs, nerūkydami, vengdami žalingo alkoholio vartojimo, kontroliuodami savo svorį ir laikydamiesi kitų sveikos gyvensenos principų. Teigiamą įtaką demencijos profilaktikai taip pat turi aktyvus socialinis bendravimas bei protinė veikla. Jau patvirtinus demencijos diagnozę ir siekiant suvaldyti tokius demencijos simptomus kaip miego sutrikimas, nerimas, depresija ir pan., pacientui gali būti skiriama cholinerginių vaistų (pvz., donepezilio, memantino).
Taigi laiku pradėtas gydymas ir tam tikri gyvenimo būdo pokyčiai yra vienas iš būdų kovoti su demencija ir jos sukeliamomis pasekmėmis, tačiau nereikėtų pamiršti ir alternatyvių gydymo būdų. Pastarojo meto medicinos ir vaistų pramonės pažanga leido išskirti kanapėse esančias veikliąsias medžiagas ir gaminti kanabinoidinius produktus, beveik neturinčius psichoaktyvios įtakos ir palengvinančius skausmą, slopinančius nerimo bei depresijos požymius, gerinančius miego kokybę bei emocinę žmogaus savijautą. Išvardinti CBD poveikio aspektai glaudžiai susiję su demencijos simptomais, taigi šalia tradicinių demencijos gydymo būdų neabejotinai reikėtų paminėti dar vieną – tai kanabidiolio CBD preparatai įvairių aliejų bei ekstraktų pavidalu.
Tyrimai, nagrinėjantys CBD poveikį kenčiantiems nuo demencijos
CBD yra kanapių augalo sudedamoji dalis, neturinti svaiginančio psichotropinio poveikio, priešingai – vis daugėja mokslinių tyrimų, patvirtinančių teigiamą CBD poveikį žmogaus savijautai, emocinei būklei. Teigiama, jog CBD atlieka tam tikrą apsauginę nervinio audinio funkciją ir gerina pažinimo veiklą. Kadangi su tuo labai susiję pagrindiniai demencijos simptomai, CBD galėtų būti vienas iš šios ligos gydymo būdų. Aptarsime naujausius tyrimus ir studijas, nagrinėjančius CBD poveikį sergantiems demencija.
2011 m. mokslinių publikacijų žurnale „Molekulinė farmakologija“ (angl. „Molecular Pharmacology“) buvo paskelbtos A. M. Martín-Moreno atlikto tyrimo išvados. Jo metu laboratorinės pelės 3 savaites buvo gydomos CBD injekcijomis po to, kai joms į smegenis buvo įšvirkšta β-amiloidų, t.y. baltymų fragmentų, kurie kaupdamiesi tarp galvos smegenų neuronų sukelia smegenų degradaciją. Buvo įrodyta, jog CBD sumažina beta amiloidų sukeltą neuronų nykimą, neutralizuoja vėžio nekrozės faktoriaus TNF-α gamybą ir turi teigiamą poveikį atminčiai, kas buvo pastebėta atliekant erdvinės atminties užduotį. Apibendrinant galima pasakyti, kad, remiantis anksčiau paminėto modelio in vivo rezultatais ir atsižvelgiant į tai, jog CBD neturi psichoaktyvių savybių, CBD poveikis neurologinėms ligoms gydyti gali būti vertinamas išties teigiamai.
2020 m. kitame autoritetingame žurnale „Farmakologijos ribos“ (angl. „Frontiers of Pharmacology“) paskelbtoje publikacijoje mokslininkai iš Romos Sapienza universiteto apibendrino keletą molekulinių tyrimų, kuriais grindžiamas teigiamas CBD poveikis pagrindinių neurodegeneracinių sutrikimų progresavimui. Buvo pabrėžta, jog kanabidiolis CBD yra labiausiai paplitęs nepsichoaktyvus fitokanabinoidas ir gali būti prototipas kuriant priešuždegiminius vaistus nuo žmogaus patologijų, kurių pagrindiniai veiksniai yra uždegimas ir oksidacinis stresas. Oksidacinis stresas vaidina lemiamą vaidmenį senstant ir pasireiškia, kai antioksidantų fermentų aktyvumo nepakanka, kad atsvertų reaktyviųjų deguonies rūšių ROS susidarymą. Didelė reaktyviųjų deguonies rūšių koncentracija keičia baltymų, lipidų, nukleorūgščių ir matricos komponentų struktūrą, t.y. iš lėto žudo sveikas ląsteles. Skirtingi audiniai į oksidacinį stresą reaguoja skirtingai, tačiau centrinė nervų sistema yra itin jautri tokio tipo pažeidimams, nes laisvieji radikalai agresyviai atakuoja nervines ląsteles ir sukelia neurodegeneracinį procesą. Nesubalansuota medžiagų apykaita ir perteklinė reaktyviųjų deguonies rūšių gamyba žmogaus smegenyse sukelia daugybę patologinių būklių ir kitų sutrikimų. Laisvieji radikalai sukelia baltymų ir DNR pažeidimus, suaktyvina uždegiminį procesą ir vėlesnę ląstelių apoptozę, t.y. žūtį. Šiuo atžvilgiu Alzheimerio liga ir Parkinsono liga yra dažniausiai pasitaikantys neurodegeneraciniai sutrikimai, pasižymintys dideliu oksidaciniu įvairių ląstelių pažeidimu ir jų laipsnišku sunaikinimu. Šiame kontekste CBD, natūraliai veikiantis endokanabinoidinę eCB sistemą, tačiau tuo pat metu turintis ir nuo kanabinoidų receptorių nepriklausomą mechanizmą, gali būti antioksidacinių vaistų, skirtų pagrindinių neurodegeneracinių sutrikimų, tokių kaip Parkinsono ar Alzheimerio ligos, kūrimo pagrindas ir prototipas. Mat CBD veikiant endokanabinoidinės sistemos receptorius, šie keičia neurocheminių medžiagų išsiskyrimą smegenyse, o tai savo ruožtu koreguoja smegenų ląstelių tarpusavio ryšį, nuo kurių priklauso įvairūs procesai žmogaus organizme, įskaitant apetitą, skausmą, nuotaiką, atmintį ir mokymąsi. Minėto tyrimo autoriai ne tik rado įrodymų apie CBD apsaugines savybes: jie taip pat mano, kad CBD gali netgi paskatinti nervinio audinio atsistatymą ir regeneraciją. Teigiama, kad tai įmanoma dėl antioksidacinių ir priešuždegiminių kanabidiolio savybių. Jei ši prielaida bus patvirtinta vėlesniais išsamiais tyrimais, tai gali tapti tikru proveržiu gydant Alzheimerio liga sergančius pacientus.
Dr. B. Baban yra vienas iš aktyviausių kanapių tyrinėtojų pasaulyje. Jis įgijo daktaro laipsnį Londono universitete Jungtinėje Karalystėje, po to baigė molekulinės imunologijos doktorantūrą JAV Džordžijos medicinos koledže, kuriame šiuo metu profesoriauja Neurologijos katedroje. Visai neseniai 2021 m. jis su kolegomis atliko dviejų savaičių trukmės tyrimą su pelėmis. Jo metu tirtas CBD poveikis baltymams TREM2 ir IL-33. Šie baltymai atlieka itin svarbią smegenų ląstelių imuninę funkciją: jie naikina amiloidines plokšteles, t.y. β-amiloidus, kurie itin sparčiai kaupiasi Alzheimerio ligos pažeistose smegenyse. Minėtų beta amiloidų plokštelių kaupimąsis tarp galvos smegenų neuronų yra vienas pagrindinių Alzheimerio ligos požymių ir ženkliai prisideda prie galvos smegenų neuronų (nervinių ląstelių) degradacijos ir vėlesnių Alzheimerio ligai būdingų simptomų atsiradimo. Sergant Alheimerio liga, imuninių TREM2 ir IL-33 ląstelių kiekis labai sumažėja, smegenys pradeda degeneruoti. Dr. B. Baban tyrimo metu buvo įrodyta ir pirmą kartą paskelbta, kad tam tikrų CBD dozių kursas padeda atkurti ir normalizuoti dviejų imuninių TREM2 ir IL-33 baltymų lygį ir pagerina pažinimo/atpažinimo funkcijas. CBD poveikis smegenų funkcijai ankstyvos Alzheimerio ligos pelių modelyje buvo įvertintas tokiais metodais kaip gebėjimas atskirti pažįstamą daiktą nuo naujo, taip pat stebint graužikų judėjimą. „Kognityviniams ir motoriniams rezultatams įvertinti buvo naudojami elgesio testai ir imunologiniai tyrimai. Mūsų išvados rodo, kad gydymas CBD sustiprino „gerųjų“ smegenų baltymų IL-33 ir TREM2 ekspresiją, palengvino Alzhemerio ligos simptomus ir sulėtino pažinimo funkcijų degeneraciją“, teigė Dr. B. Baban.
Tais pačiais 2021 m. buvo pradėtas intervencinis klinikinis tyrimas, vykdomas ir finansuojamas Rytų Virginijos Medicinos mokyklos. Jame, pasirinkus atsitiktinį atrankos būdą, bus tiriama 40 nuo Alzheimerio ligos kenčiančių asmenų. Tyrimo tikslas – įvertinti CBD aliejaus, kuriame nėra psichotropinio tetrahydrokanabidiolio THC, poveikį Alzheimerio liga sergantiems pacientams. Nors tyrimas dar toli gražu nebaigtas, CBD, kaip alternatyvaus būdo, naudojimas demencijai stabdyti ir mažinti atrodo daug žadantis, nes kanabinoidai, kaip jau įrodyta tiek in vitro, tiek in vivo tyrimais, turi antioksidacinį, neuroprotekcinį ir priešuždegiminį poveikį, o būtent uždegiminiai procesai ir oksidacinis stresas yra pagrindiniai Alzheimerio ligos veiksniai. Šis tyrimas tiesiogiai patvirtins arba paneigs hipotezę, kad CBD, naudojamas tam tikromis dozėmis, gali būti naujas neurologinių ligų gydymo metodas. Minėtas tyrimas turėtų užtrukti maždaug vienerius metus, o išvados turėtų būti paskelbtos 2023 m. vasarį.
CBD ateities perspektyva gydant neurologines ligas
Alzheimerio liga yra sekinanti neurodegeneracinė liga, kuri šiandieninėje visuomenėje tampa vis dažnesnė. Deja, vis dar nėra veiksmingo gydymo, kuris pilnai sustabdytų ar pakeistų ligos progresavimą, nors pažanga ieškant efektyvių gydymo būdų yra išties nemaža. 2021 m. JAV veikianti maisto ir vaistų administracijos (FDA) patvirtino pirmą vaistą ADUHELM (Aducanumab), skirtą išimtinai Alzheimerio ligai gydyti. Intraveninio preparato patvirtinimas JAV buvo priimtas skubos tvarka, atsižvelgiant į kasmet ženkliai didėjantį Alzheimerio liga sergančiųjų skaičių ir siekiant pagerinti jų gyvenimo kokybę bei sumažinti drastiškai augančius priežiūros kaštus sveikatos sistemai. Visgi Europos vaistų agentūra (EMA), peržiūrėjusi duomenis, priėmė sprendimą atsisakyti išduoti licenciją šiam vaistui Europoje, nurodydama, kad šiuo metu nėra pakankamai įrodymų, kad ADUHELM (Aducanumab) yra saugus, veiksmingas ir turi klinikinės naudos Alzheimerio liga sergantiems žmonėms. FDA taip pat pasiliko teisę inicijuoti vaisto atšaukimo procedūrą, jei gamintojas per tam tikrą laikotarpį nepateiks klinikinių tyrimų naudą pagrindžiančių įrodymų. Esant tokiai neapibrėžtai situacijai, alternatyvių Alzheimerio ligos gydymo būdų paieška atrodo būtina. Norint suprasti visą CBD potencialą ir ilgalaikį poveikį, reikalingi tolesni išsamūs klinikiniai tyrimai, tačiau jau atlikti esami tyrimai liudija CBD naudai gydant Alheimerio ligą: manoma, kad CBD gali prailginti pradines ligos stadijas bei sulėtinti kognityvinių funkcijų netekimą. CBD preparatai, Pasaulio sveikatos organizacijos pripažįstami kaip nežalingi žmogaus sveikatai ir saugūs vartoti, gali būti naujas neurologinių ligų gydymo metodas.
