Straipsnio turinys
Cukrinis diabetas (lot. diabetes mellitus) yra lėtinė liga, susijusi su medžiagų apykaitos sutrikimu ir sąlygojanti gliukozės kiekio padidėjimą kraujyje. Liga pasireiškia, kai kasa negamina pakankamai normaliai gliukozės apykaitai svarbiausio hormono insulino arba kai organizmas negali jo efektyviai panaudoti, mat būtent insulinas yra hormonas, reguliuojantis cukraus kiekį kraujyje. Padidėjęs cukraus kiekis kraujyje (arba kitaip hiperglikemija) yra dažnas nekontroliuojamo diabeto padarinys ir ilgainiui sukelia rimtus daugelio organizmo sistemų, ypač nervų ir kraujagyslių, pažeidimus. Naujausiais tarptautinės diabeto federacijos (angl. International Diabetes Federation) duomenimis, 2021 m. diabetu visame pasaulyje sirgo maždaug 537 mln. suaugusiųjų (20–79 metų). Prognozuojama, kad iki 2030 m. bendras diabetu sergančių žmonių skaičius išaugs iki 643 mln., o 2045 m. pasieks 783 mln. ribą. Neramina tai, jog dėl diabeto ir jo sukeltų pasekmių kasmet miršta beveik 7 mln. žmonių, t.y. vienas kas penkios sekundės! Europoje su cukrinio diabeto diagnoze gyvena 1 iš 11 suaugusiųjų (viso ~60 mln.), jiems gydyti 2021 m. buvo išleista beveik 190 bln. JAV dolerių. Lietuvoje sergančiųjų cukriniu diabetu taip pat daugėja: 2014 m. fiksuotas 4,4% diabeto paplitimas, atitinkamai 2019 m. registruotas sergančiųjų skaičius išaugo beveik visu procentu daugiau, t.y. iki 5,3%.
I-o ir II-o tipų cukrinio diabeto skirtumai
Kaip jau minėta, cukrinis diabetas yra lėtinė, gana dažna ir sunki liga, kuri negydoma arba gydoma netinkamai būti pavojinga gyvybei. Skiriami du cukrinio diabeto tipai: I-ojo tipo cukrinis diabetas standartiškai įvardijamas kaip jaunų žmonių liga, o II-ojo tipo diabetas atitinkamai siejamas su vyresnio amžiaus pacientais. I-ojo tipo cukrinis diabetas dažniausiai išsivysto vaikams ir jauniems, maždaug iki 40-ies metų amžiaus žmonėms. Manoma, didžiausią įtaką šio tipo susirgimui turi genetika bei paveldimumo faktoriai, t.y. liga būna įgimta, taip pat pasireiškimą įtakoja persirgtos virusinės infekcijos, tokios kaip gripas ar kiaulytė. I-ojo tipo diabetas lengviau diagnozuojamas dėl ryškių simptomų, tačiau palyginus su II-ojo tipo diabetu kartu tai – sunkesnė ir sudėtingesnė ligos forma, gydoma tik insulino injekcijomis.
II-ojo tipo cukrinio diabeto simptomai panašūs į I-ojo tipo: žmogų gali kankinti nuolatinis troškulys ir alkis, mažėti svoris, varginti dažnas šlapinimasis, regos sutrikimai, aukštas kraujospūdis ir bendras silpnumas bei nuovargis. Kalbant apie specifinius II-ojo tipo cukrinio diabeto simptomus reikėtų paminėti dažnai pasikartojančias grybelines infekcijas ir kojų bei pėdų skausmą bei tirpimą. Visgi simptomatika II-ojo tipo ligos atveju ne tokia ryški, kaip sergant I-ojo tipo diabetu, todėl dažnu atveju sergantysis net nežino sergantis, o liga diagnozuojama praėjus keleriems metams nuo jos pradžios, jau atsiradus komplikacijoms. Skaičiuojama, kad II-o tipo cukriniu diabetu serga daugiau nei 95% visų diabetą turinčių žmonių. Nors moksliniais tyrimais nustatomas genetinis polinkis susirgti II-o tipo diabetu, dažniausiai jis yra nutukimo ir fizinio neveiklumo rezultatas, t.y. kur kas didesnę riziką juo susirgti turi dažnai persivalgantys, mažai sportuojantys bei antsvorio turintys, nuolat stresą patiriantys žmonės. Skirtingai nei I-ojo tipo diabetas, ši diabeto forma gali būti gydoma ne tik insulinu ar kitais vaistiniais preparatais (pvz., metforminu, glitazonais ar meglitinidais), bet taip pat ir taikant nemedikamentinį gydymą. Priklausomai nuo ligos trukmės ir patiriamų komplikacijų, pacientui gali būti skiriama speciali dieta ir, be abejo, rekomenduojamas sveikas ir aktyvus gyvenimo būdas.
Cukrinis diabetas, deja, nėra pilnai išgydomas: geriausia, ką įmanoma padaryti – tai vaistais bei savikontrolės priemonėmis kontroliuoti ligą. Nors šiuolaikiniai vaistai beveik visiškai eliminuoja sunkių komplikacijų pasireiškimą, visgi labai svarbus vaidmuo tenka pačiam pacientui ir jo savimonei: gliukozės kraujyje ir svorio kontrolė, dieta ir fizinis aktyvumas – tai II-ojo tipo cukrinio diabeto gydymo pagrindas, suteikiantis žmogui galimybę kokybiškai gyventi.
Taigi laiku nustatyta diagnozė, pradėtas tinkamas medikamentinis gydymas ir tam tikri gyvenimo būdo pokyčiai yra tradicinis būdas kontroliuoti II-ojo tipo cukrinį diabetą, tačiau šiame kontekste nereikėtų pamiršti ir netradicinės medicinos metodų. Pastaruoju metu itin sparčiai populiarėjantys pluoštinių kanapių produkto CBD (kanabidiolio) turintys aliejai vis dažniau tampa vienu iš alternatyvių gydymo būdų. Pabandysime išsamiau aptarti, kaip CBD aliejus ir jo sudėtyje esančios veikliosios medžiagos galėtų būti naudingas sergant II-o tipo cukriniu diabetu.
Moksliniai faktai ir studijos apie CBD poveikį sergantiems cukriniu diabetu
Daugėjant informacijos apie galimą naudą, iš pluoštinių kanapių augalo išgaunami preparatai su CBD sparčiai populiarėja. 2020 m. paskelbtos Nacionalinio narkotikų vartojimo ir sveikatos tyrimo išvados parodė, kad vien JAV ir Kanadoje nuo 2005 m. iki 2018 m. kanapių produktų vartojimo paplitimas tarp suaugusiųjų, sergančių cukriniu diabetu, išaugo 340%.
Daugumai jau žinoma, kad CBD sąveikauja su žmogaus organizme esančia endokanabinoidų sistema, kuri dalyvauja lipidų ir gliukozės metabolizmo procese. CBD veikimas nukreiptas į organizmo receptorius GPCRs (angl. G-protein-coupled receptors), kurie turi įtakos daugeliui kūno funkcijų: GPCRs kontroliuoja nervinių impulsų perdavimą, kraujo spaudimą, ląstelių augimą, gliukozės kiekio kraujyje palaikymą ir kt. organizmo procesus. Sutrikusi GPCRs receptorių veikla gali paskatinti pasireikšti tokias ligas kaip astma, hipertenzija ir pan. Reikėtų pabrėžti, kad dauguma vaistų, skirtų diabetui gydyti, taip pat yra skirti veikti būtent GPCRs receptorius. Uždegimas ir oksidacinis stresas yra diabeto ir kitų lėtinių ligų vystymosi ir komplikacijų veiksniai. Kanabinoidai, randami kanapių augale, pasižymi stipriu priešuždegiminiu ir antioksidaciniu poveikiu: ypač naudingi sergant diabetu yra THCv ir CBD. Be to, kanapėse esantis terpenas, beta-kariofilenas, dalyvauja lipidų ir gliukozės metabolizmo procese ir turi antidiabetinį poveikį.
2006 m. buvo atliktas tyrimas taikant gyvūnų modelį su nutukusiomis ir diabetu sergančiomis pelėmis. Nepsichoaktyvus kanabidinoidas CBD buvo leidžiamas į pelių pilvaplėvę. Nors tyrimas atliktas taikant gyvūnų modelį ir jo išvadų negalima vienareikšmiškai taikyti kalbant apie poveikį žmonėms, visgi rezultatai įspūdingi: CBD dozės reikšmingai sumažino diabetu sergančių pelių skaičių nuo 86% iki 30%. Taip pat buvo pastebėtas uždegiminių citokinų skaičiaus sumažėjimas. Remiantis gautais rezultatais, tyrėjų komanda, vadovaujama L. Weiss, padarė išvadas, kad CBD gali slopinti ir sulėtinti destrukcinį insulitą ir uždegiminių citokinų gamybą, todėl diabeto atvejų ženkliai sumažėja.
2016 m. medicinos žurnale, skirtame visiems, besidomintiems diabetu, (angl. „Diabetes Care“) buvo paskelbtos tyrimo apie minėtų kanabidiolio CBD ir tetrahidrokanabivarino THCv veiksmingumą glikemijos ir lipidų rodikliams pacientams, sergantiems II-o tipo cukriniu diabetu, išvados. Šiame atsitiktinių imčių ir placebu kontroliuojamame tyrime dalyvavo 62 pacientai, sergantys II-o tipo cukriniu diabetu, bet negydomi insulinu. Jie buvo atsitiktinai suskirstyti į penkias gydymo grupes: pirmajai grupei buvo skirta 100 mg kanabidiolio CBD du kartus per parą, antrajai – po 5 mg tetrahidrokanabivarino THCv du kartus per parą, trečiajai – atitinkamai CBD ir THCv mišinys santykiu 1:1 (po 5 mg du kartus per dieną), ketvirtajai grupei teko CBD ir THCv mišinys santykiu 20:1 (100 mg/5 mg du kartus per dieną), o penktajai – placebas. Tyrimas truko 13 savaičių. Mokslininkai, vadovaujami Didžiosios Britanijos Nacionalinės sveikatos tarnybos daktaro K. A. Jadoon, nustatė, kad kanabinoidas THCv žymiai sumažino gliukozės kiekį kraujyje nevalgius, o CBD sumažino su nutukimu siejamo hormono rezistino kiekį ir padidino skrandžio slopinamąjį polipeptidą, kuris skatina insulino sekreciją. Visi tiriamieji CBD ir THCv toleravo gerai, todėl teiktina išvada, kad preparatai su šiais kanabinoidais gali būti naujas gliukozės kraujyje kontrolės būdas II-o tipo cukriniu diabetu sergantiems asmenims.
CBD aliejaus nauda sergantiems II-o tipo cukriniu diabetu
Kaip minėta, CBD aktyviai sąveikauja su natūralia žmogaus organizmo endokanabinoidų sistema, kurios veikla dažnai būna nenormaliai aktyvi žmonėms, turintiems antsvorio arba sergantiems II-o tipo cukriniu diabetu. CBD tarsi kompensuoja tam tikrus endokanabinoidų sistemos trūkumus: CBD aliejus yra veiksmingas kovojant su viršsvoriu ir organizmo atsparumu insulinui, kurie tiesiogiai susiję su diabeto rizika ir išsivystymu. Taip pat CBD padeda kontroliuoti cukraus kiekį kraujyje, nes mažina su nutukimu ir organizmo atsparumu insulinui susijusio hormono rezistino gamybą, bei skatina insulinotropinio peptido, atsakingo už insulino išsiskyrimą, gamybą. Be to, CBD mažina diabetinės neuropatijos simptomus, t.y. skausmo ir deginimo pojūtį, ypač rankose ir kojose. Be abejo, vertėtų paminėti ir teigiamą CBD poveikį geresniam miegui: įrodyta, kad CBD padeda gydyti nemigą, kurią patiria net pusė II-o tipo cukriniu diabetu sergančių žmonių; taip pat CBD gali sumažinti kraujospūdį, kas, savo ruožtu, sumažintų riziką susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, kuriomis, sergantieji diabetu, linkę susirgti kur kas dažniau nei kitomis ligomis sergantieji. Taigi apibendrinant galima teigti, kad CBD vartojimas gali ne tik padėti kontroliuoti cukraus kiekį kraujyje, bet ir sumažinti diabeto komplikacijų riziką.
CBD aliejaus naudojimo rizika sergantiems II-o tipo cukriniu diabetu
Tik visai neseniai 2018 m. Pasaulinė Sveikatos organizacija (angl. World Health Organization) pakeitė Narkotinių ir draudžiamųjų medžiagų sąrašą ir išbraukė kanapes bei jų dervas iš aukščiausios psichotropinių medžiagų kategorijos. Jungtinių Tautų Organizacijai JTO prireikė dar dviejų metų, kol 2020 m. ji taip pat pat pašalino kanapes iš aukščiausios IV-o kvaišalų grupės. Taip buvo atvertos platesnės galimybės medicininiams kanapių tyrimams bei padėti pagrindai naujų medikamentų kūrimui.
Visgi dėl ne taip seniai pakeisto kanapių teisinio statuso, dar nespėta atlikti išsamių ir itin plačių klinikinių tyrimų apie CBD poveikį sergantiems II-o tipo cukriniu diabetu ir jo panaudojimą medicininiams tikslams. Tačiau mokslininkai intensyviai dirba šioje srityje (ypač atlikdami tyrimus su gyvūnais), o ankstyvieji moksliniai tyrimai rodo, kad preparatai, kurių sudėtyje yra CBD, gali padėti valdyti gliukozės kiekį kraujyje, sumažinti arterijų uždegimą, pagerinti neuropatiją ir sumažinti kraujospūdį. Nors dauguma žmonių CBD toleruoja gerai, sergantys tokiomis sunkiomis ligomis kaip II-o tipo diabetas, CBD preparatus turėtų pradėti vartoti atsargiai, nes CBD, be dažniausia pastebimų šalutinių poveikių tokių kaip mieguistumas ar viduriavimas, gali slopinti imuninį atsaką ir padidinti tam tikrų naudojamų vaistų koncentraciją kraujyje, t.y. sustiprinti jų poveikį. Vengiant galimo šalutinio poveikio ir nepageidaujamų rizikų, būtina pasitarti su gydančiu mediku, atsakingai išanalizuoti informaciją, pateikiamą produkto etiketėje, pasidomėti gamintoju ir produkto kokybės sertifikatu. Tik kokybiškas CBD aliejus, pasižymintis geriausiomis gydomosiomis savybėmis bei veikliosiomis medžiagomis, gali padėti kontroliuoti glikemiją ir būti naudingas gyvenantiems su II-o tipo cukrinio diabeto diagnoze.
