Straipsnio turinys
Tarptautinio pasaulio vėžio tyrimų fondo duomenimis (angl. World Cancer Research Fund International), prostatos vėžys yra antra pagal dažnumą onkologinė vyrų liga visame pasaulyje po plaučių vėžio, o tarp visų vėžinių susirgimų šiai ligai tenka kas ketvirtas atvejis. 2018 m. pasaulyje buvo nustatyta daugiau nei 1,2 mln. naujų prostatos vėžio atvejų, 2020 m. – atitinkamai daugiau nei 1,4 mln. atvejų. Mirčių nuo prostatos vėžio skaičiai taip pat gana aukšti: minėtais 2020 m. nuo šios onkologinės ligos mirė beveik 400 000 pacientų. Remiantis pasaulinės vėžio observatorijos GCO (angl. Global Cancer Observatory) prognozėmis, manoma, kad iki 2040 m. sergančiųjų prostatos vėžiu skaičius nuo dabartinio 1,41 mln. padidės beveik dvigubai ir pasieks 2,24 mln. Sergamumo prostatos vėžiu rodikliai visame pasaulyje labai skiriasi, tačiau išsivysčiusiose šalyse šios ligos paplitimas didesnis: Europai priskiriama daugiau nei trečdalis viso pasaulio prostatos vėžio atvejų. Nacionalinio vėžio instituto duomenimis, Lietuvoje sergamumas prostatos vėžiu taip pat kasmet auga, o vidutiniškai per metus nustatoma apie 2000 naujų priešinės liaukos vėžio atvejų.
Prostatos vėžio etiologija ir gydymas
Prostatos vėžys ankstyvoje stadijoje gali būti visiškai besimptomis, todėl dažniausiai jis diagnozuojamas vyresnio amžiaus vyrams (> 65 metų). Daugelis ligos atvejų nustatomi remiantis padidėjusiu prostatos specifinio antigeno (PSA > 4 ng/mL), glikoproteino, kurį paprastai išskiria prostatos audinys, koncentracija plazmoje. Padidėjusi ir viršijanti normas PSA baltymo koncentracija yra svarbus požymis, signalizuojantis apie prostatos vėžį, tačiau PSA tyrimas nėra vienintelis diagnozės kriterijus: ligos patvirtinimui ar paneigimui gali būti atliekama biopsija, digitalinis rektalinis tyrimas, echoskopija ir kt. Prostatos vėžio priežastys yra daugelio tyrimų objektas ir, palyginti su kitomis įprastomis vėžio formomis, iš esmės nežinomos: nustatyti tik rizikos veiksniai, kurie yra susiję su vyresniu amžiumi (maždaug 80% priešinės liaukos vėžio atvejų diagnozuojama vyresniems nei 65 metų vyrams), etnine kilme (daug dažnesnis sergamumas pastebimas tarp afroamerikiečių vyrų) bei genetiniais faktoriais ir šeimos istorija (apie 20% prostatos vėžio atvejų išsivysto dėl paveldimumo, t.y. jei artimas giminaitis sirgo prostatos vėžiu, rizika susirgti šia liga kitiems šeimos vyrams padidėja net 2-3 kartus). Taip pat, nors nėra tiesioginių įrodymų, manoma, jog netinkama mityba (padidėjęs sočiųjų gyvulinių riebalų ir raudonos mėsos vartojimas), dažnai lydima nutukimo, fizinio neveiklumo ar hiperglikemijos, gali turėti sąsajų su didesne rizika susirgti prostatos vėžiu. Liga, atsižvelgiant į bendrą paciento sveikatos būklę, jo amžių, vėžio stadiją ir kt., dažniausia gydoma pasitelkiant hormonų terapiją, spindulinę terapiją ar chirurgiškai; rečiau taikoma chemoterapija, tačiau visi šie būdai turi stiprų šalutinį poveikį, kuris kartais gali būti ilgalaikis ir neįveikiamas (pvz. impotencija). Tokiomis aplinkybėmis alternatyvus ar netradicinis gydymo metodas gali būti išeitis, padedanti išvengti tokių nepageidaujamų šalutinių reiškinių kaip skausmo, depresijos, aukšto kraujospūdžio, bendro silpnumo ir pan. Išvardinti pašalinio poveikio reiškiniai glaudžiai susiję su pluoštinės kanapės (lot. Cannabis Sativa L) augale natūraliai randamos veikliosio medžiagos kanabidiolio CBD poveikio aspektais, taigi šalia tradicinių prostatos vėžio gydymo metodų reikėtų aptarti gydymą CBD preparatais įvairių aliejų bei ekstraktų pavidalu.
Dabartiniai fundamentiniai mokslo tyrimai
Pastaruoju metu buvo itin daug dėmesio skiriama kanabinoidams ir jų dariniams dėl įvairios farmakologinės veiklos, tokios kaip vėžinių ląstelių augimo slopinimas, priešuždegiminis poveikis ir naviko regresija. 2005 m. autoritetingame medicinos „Biologinės chemijos žurnale“ (angl. „Journal of biological chemistry“) buvo paskelbtos S. Sarfaraz, šiuo metu dirbančio JAV maisto ir vaistų administracijoje, su kolegomis atlikto tyrimo išvados. Daugiausia dėmesio skiriant prostatos vėžiui, tyrimo rezultatai parodė, kad tiek CB1, tiek CB2 receptorių ekspresija buvo žymiai didesnė iš žmogaus prostatos audinio adenokarcinomos gautose ląstelėse nei sveiko žmogaus prostatos audinio ląstelėse. Išsamiau kalbant tai reiškia, kad natūralios žmogaus endokanabinoidinės sistemos stimuliacija kanabinoidiniu agonistu WIN-55,212-2 aktyvavo CB1 ir CB2 receptorius: agonistinis kanabinoidas WIN-55,212-2, jungdamasis su organizmo receptoriais, nulėmė nuo laiko ir dozės priklausomą vėžinių ląstelių LNCaP gyvybingumo sumažėjimą ir įtakojo padidėjusią jų apoptozę, t.y. vėžinių ląstelių žūtį po pirmų 48 valandų. Yra žinoma, kad nekontroliuojamas ląstelių augimas, atsirandantis dėl ląstelių ciklo ir apoptozinių mechanizmų defektų, yra atsakingas už daugelio vėžio formų, įskaitant prostatos vėžį, vystymąsi. Mokslininkai padarė išvadą, jog būtent todėl kanabinoidai, moduliuojantys vėžio ląstelių apoptozę, gali paveikti pastovios būsenos ląstelių populiaciją ir būti naudingi gydant vėžį. Tačiau šis tyrimas buvo atliktas naudojant laboratorijoje išaugintas vėžinių ląstelių linijas, taigi galimas CBD panaudojimas kaip prostatos vėžio prevencija arba lokalizuoto prostatos vėžio gydymas yra daug žadantis, tačiau tebėra hipotetinis. Jei S. Sarfaraz ir jo kolegų hipotezę patvirtins eksperimentai in vivo (su žmonėmis), kanabinoidų receptorių agonistas WIN-55,212-2 turėtų tapti veiksmingo terapinio vaisto pagrindu prostatos vėžiui gydyti.
2012 m. buvo atliktas gana platus tyrimas JAV „Sperling‘o prostatos centre“ naudojant prostatos vėžio ląsteles laboratoriniuose induose ir prostatos vėžio naviko ląsteles, implantuotas pelėms. Jo metu nustatyta, kad du kanabinoidai, THC ir CBD, slopina auglio kraujagyslių susidarymą, t.y. neskatina angiogenezės, reikalingos prostatos vėžio augliams daugintis. Androgenų (vyriškųjų hormonų, turinčių įtaką prostatos vėžio susirgimams) receptorių aktyvumas vėžio ląstelių paviršiuje sumažėjo, o apskritai ląstelės tapo mažiau gyvybingos ir labiau linkusios į apoptozę (užprogramuotą žūtį). Bendri tyrimo rezultatai buvo džiuginantys, o autoriai teigia, kad ne THC, o ypač CBD, derindamas nuo kanabinoidų receptorių nepriklausomus, ląstelinius ir molekulinius mechanizmus, stabdo prostatos vėžio ląstelių proliferaciją, t.y. jų dauginimąsi ir sukelia jų apoptozę.
Kanabinoidų vaidmuo mažinant vėžio sukeliamus skausmus
Nepaisant to, kad kur kas didesnis procentas vyrų serga lokalizuota prostatos vėžio forma, metastazavęs prostatos vėžys yra svarbi klinikinė problema dėl reikšmingos įtakos paciento gyvenimo kokybei. Dažniausiai išplitimo vieta yra kaulai, o šie pažeidimai dažnai būna simptominiai, sukeliantys skausmą, silpnumą ir funkcinius sutrikimus. Skausmas vyrams, sergantiems pažengusiu prostatos vėžiu, yra neatidėliotinas agresyvaus gydymo analgetikais požymis, o kartu ir būtinybė ieškoti priemonės, kuri tiesiogiai pašalintų skausmo priežastį. Nekontroliuojamas skausmas, dažnas onkologinių ligų palydovas, silpnina gebėjimą susidoroti su liga, trukdo kasdieninei veiklai ar ilgesniam hospitalizavimui, taip pat neabejotinai mažina bendrą gyvenimo kokybę. Kanabinoidai turi savybių, turinčių įtakos vėžio skausmui ir prostatos vėžio simptomams mažinti. Šie junginiai pasižymi analgezinėmis savybėmis, kurios slopina vėžio sukeliamą skausmą, įtakoja mažesnį opioidų vartojimą, jų šalutinį poveikį ir mažina priklausomybę nuo jų, taip pat pasižymi antiandrogeniniu poveikiu eksperimentinėms prostatos vėžio ląstelėms.
Išvados
Prostatos vėžys yra pasaulinė sveikatos problema šiuolaikinėje visuomenėje, todėl iš esmės yra svarbu ieškoti ir rasti naujų šios dažnos ligos gydymo būdų. Kanapės augalai ir juose aptinkami kanabinoidai dėl teigiamo kompleksinio poveikio žmogaus sveikatai vis dažniau tampa klinikinių tyrimų objektu ir dažna diskusijų tema mokslo srityje. Jau neabejojama, kad iš Cannabis Sativa L gaminami kanabinoidiniai produktai palengvina skausmą, slopina nerimo bei depresijos požymius, gerina miego kokybę bei emocinę žmogaus savijautą. Šalia to daugėja eksperimentinių įrodymų, kad du pagrindiniai kanabinoidai tetrahidrokanabinolis THC ir kanabidiolis CBD turi antiandrogeninių savybių, t.y. sumažina vyriškų hormonų poveikį, taip pat gali sustabdyti prostatos vėžio ląstelių augimą ir dalijimąsi, įtakoti vėžinių ląstelių žūtį ar sustabdyti jų plitimą į kitus audinius. Visgi reikėtų paminėti, jog minėti tyrimai buvo atlikti taikant gyvūnų modelius ar laboratorijose augintas vėžines ląsteles, t.y. klinikinių standartizuotų tyrimų su žmonėmis trūksta. Vieninteliai klinikiniai CBD tyrimai su žmonėmis buvo atlikti tiriant išplitusio vėžio atvejus, siekiant valdyti skausmo pojūčius ir chemoterapijos šalutinį poveikį. Taip pat kol kas pasaulyje nėra ir jokio FDA ar kitos vaistų asociacijos patvirtinto iš CBD aliejaus pagaminto vaisto prostatos vėžiui, jo simptomams ar gydymo sukeltam šalutiniam poveikiui gydyti. Pagrindinė tyrimus ribojanti ir apsunkinanti priežastis yra ne iki galo sutvarkyta teisinė bazė: įvairiose valstybėse CBD produktų gamybai taikomi skirtingi įstatymai, o medicinė marihuana apskritai legali tik pavienėse šalyse. Nepaisant to, yra pripažinta, jog CBD preparatų vartojimas daugeliu atvejų yra saugus, o galima pašalinių reiškinių rizika yra ženkliai menkesnė nei paciento patiriamas gyvenimo kokybės pagerėjimas, todėl todėl CBD preparatai šalia tradicinių gydymo metodų bei sveikos gyvensenos principų ateityje turėtų tapti alternatyviu prostatos vėžio gydymo ar jo simptomų mažinimo būdu.
