Kepenų vaidmuo žmogaus organizmui
Kepenys – ypatingas organas, kurio pagrindinė funkcija – saugoti organizmą nuo žalingo aplinkos poveikio. Be detoksikavimo ir įvairių toksinų, vaistų, metabolitų išskyrimo su tulžimi, kepenys atsakingos už daugybę įvairių metabolinių procesų – baltymų, riebalų, angliavandenių ir kitų junginių sintezę arba skaidymą, cukraus kiekio kraujyje reguliavimą, dalyvavimą virškinimo, medžiagų apykaitos procesuose bei kitų, gyvybiškai svarbių, funkcijų organizme atlikimą. Kadangi yra priskaičiuojama apie 500 įvairių kepenų funkcijų, sutrikus organo veiklai pažeidžiamos virškinamojo trakto, imuniteto, inkstų, smegenų, širdies ir kraujagyslių sistemos. Galbūt todėl sutrikusi kepenų veikla gali pasireikšti plačiu spektru įvairių simptomų, rodančių, kad organizmas yra pažeistas. Atsižvelgiant į tai, labai svarbu vengti labiausiai kepenis žalojančių veiksnių: alkoholio vartojimo, rūkymo, nutukimo, nesubalansuotos mitybos. Taip pat, viena dažniausių klaidų, žalojančių kepenis – netinkamas, per didelis farmacinių vaistų ar maisto papildų vartojimas. Štai kodėl svarbu, prieš vartojant bet kokį naują preparatą, įvertinti jo toksinio poveikio riziką, sąveiką su kitais vartojamais vaistais ar maisto papildais.
Kas yra CBD?
CBD – kanabidiolio, nepsichoaktyvaus cheminio junginio, aptinkamo kanapės augale, sutrumpintas pavadinimas. Pastaruoju metu stebimas išaugęs susidomėjimas juo, kaip maisto papildu, galinčiu daryti teigiamą poveikį gan plačiam įvairių sveikatos sutrikimų spektrui. Dėl ypatingo CBD sugebėjimo sąveikauti su žmogaus endokanabinoidine sistema, atsakinga už mūsų organizmo pusiausvyros išlaikymą įvairiose jo funkcijose ir procesuose, mokslininkai nesustoja ieškoti vis naujų kanabidiolio panaudojimo krypčių. Yra žinoma, jog būtent dėl išorinių kanabinoidų, tokių kaip CBD, sąveikos su paties žmogaus gaminamais endokanabinoidais, pastarųjų veikla tampa efektyvesnė. Taigi akivaizdu, jog CBD neabejotinai prisideda prie įvairių biologinių funkcijų žmogaus organizme reguliavimo proceso.
Šiandien jau yra atrasta nemažai CBD terapinio panaudojimo būdų. Jis plačiai naudojamas psichinių, neurologinių, dermatologinių, onkologinių, kardiologinių ligų profilaktikoje ar jų simptomų mažinime. Neprarasdamas potencialo išlikti vienu iš efektyvių, saugių ir natūralių sveikatos sutrikimų gydymo būdų, CBD pastaraisiais metais tapo tiek prekybos, tiek diskusijų reikšmingu objektu. Ir išties – CBD vis dar iki galo neištirta medžiaga, tad natūralu, jog vartotojams nuolat kyla su jos naudojimu susijusių klausimų. Toliau bandysime atsakyti į keletą iš jų: „Ar CBD naudojimas gali tapti kepenų toksiškumo veiksniu?“, „Kada ir kaip jis gali atsirasti?“
Ar CBD žalingas kepenims?
Yra toks posakis, kad vaistą nuo nuodo skiria tik dozė. Regis, jis tinka ir kai kuriems maisto papildams, tame tarpe ir CBD pagrindu pagamintiems preparatams. Apžvelgsime tyrimą, kuris savo išvadomis tai kuo puikiausiai patvirtina.
2019 m. žurnale „Molecules“ publikuotas tyrimas apie CBD ir galimus kepenų pažeidimus sulaukė didelio atgarsio ir prieštaringų nuomonių. Šio tyrimo iniciatoriai, Arkanzaso universiteto mokslininkai, jam atlikti pasirinko šešias aštuonių savaičių amžiaus peles. Eksperimentas su pelėmis buvo atliekamas dviem etapais. Vieno iš jų, ūmaus toksiškumo tyrimo metu, pelėms buvo duodamos vienkartinės 246, 738, 2460 mg/kg CBD dozės. Kitam – poūmio toksiškumo tyrimui atlikti, kurio numatyta trukmė – dešimt dienų, pasirinktos 61,5, 184,5, 615 mg/kg CBD paros dozės. Pasibaigus ūmaus toksiškumo tyrimui, pelėms, vartojusioms didžiausią CBD dozę buvo nustatytas kepenų padidėjimas, pokyčiai kepenų fermentuose bei kepenų pigmente – bilurbine, o tai leido patvirtinti kepenų pažeidimų atsiradimą. Poūmio toksiškumo tyrimo metu 75% pelėms, gavusioms 615 mg/kg, tarp trečios ir ketvirtos dienos išsivystė mirtį sukėlusi komplikacija. Kaip ir ūmaus toksiškumo tyrimo metu, taip pat ir šiame buvo stebimi kepenų pažeidimai. Taigi, iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad tyrimo metu buvo pasiektos išvados akivaizdžiai nepalankios CBD bei pagrindžiančios jo hepatoksiškumą. „Nors 200 mg/kg CBD dozė ir nėra paprastai vartojama realiame gyvenime, visgi reikėtų atsižvelgti į CBD galimo perdozavimo pasekmes ir poreikį tolimesniems tyrimams“, – teigia tyrimo autoriai „Molecules“ žurnale.
Nesusiję su tyrimu ekspertai vis dėlto neigia CBD keliamą pavojų žmogaus organizmui, akcentuodami, jog dozė, kuri buvo duodama gyvūnams yra daug didesnė nei yra vartojama žmonių. Būtent dėl šios priežasties, daugelis jų tyrimą vertina skeptiškai, abejoja jo išvadų adekvatumu. Antai, Niujorke dirbanti paliatyviosios medicinos gydytoja Dr. Diana Martins – Welch teigia, jog išaugęs CBD populiarumas nereiškia, kad jį saugu vartoti dideliais kiekiais arba kad jis tokiais kiekiais yra efektyvesnis. „Daugeliui žmonių yra žinoma, kas nutinka pavartojus per daug Ibuprofeno ar Tylenol. Šiuo atžvilgiu CBD nėra išskirtinis. Apskritai, terapinės CBD dozės svyruoja nuo 0,5 mg/kg iki 20 mg/kg per parą, tad tyrimas su pelėmis naudojo akivaizdžiai didesnius kiekius CBD, nei tai daroma siekiant pagerinti sveikatą įprastu atveju“, – aiškina gydytoja. Be to, tyrime yra dar vienas aspektas, į kurį būtina atkreipti dėmesį: pelės, nors ir turėdamos panašius genus, visgi nėra žmonės. Į šiuos fiziologinius skirtumus, interpretuojant tyrimo išvadas, negali būti numojama ranka. Kitas ekspertas, Jason Cohen, vienos CBD įmonės įkūrėjas teigia, jog „prieš imant vertinti šį tyrimą turi būti įspėjama, jog jame tiriamoms pelėms duodama CBD dozė atitiko pačią didžiausią rekomenduojamo vaisto „Epidiolex” dozę. Kitaip tariant, tai būtų virš 1300 mg CBD per parą suaugusiajam, sveriančiam 68 kg. Toks kiekis yra kur kas didesnis nei įprastinės rekomenduojamos CBD paros dozės. Daugelis apsistoja ties 10 – 80 mg CBD per parą, išskyrus nemigos ir kai kuriuos kitus atvejus, kai laukiamam efektui pasiekti rekomenduojami šiek tiek didesni kiekiai“.
Taigi, apžvelgtas tyrimas, sukėlęs žalą pelių kepenims, visiškai pagrįstai negali būti laikomas CBD hepatoksiškumo įrodymu. Tiesa, kad būtų išsklaidytos šio tyrimo sukeltos abejonės, tyrimo skeptikai pradėjo atkakliai siekti CBD toksiškumą ištirti su žmonėmis. Tad, praėjus mažam laiko tarpui, buvo iniciuotas dar vienas JAV tyrimas, publikuotas žurnale „Cannabis and Cannabinoid Research”. Mokslininkų komanda, susijusi su Bafalo bei Kalifornijos universitetais, vertino CBD produktų poveikį 839 sveikų savanorių grupėje. Mažiausiai 30 dienų trukusio tyrimo metu viso spektro kanapių aliejų naudojo 55,7%, CBD izoliatą – 40,5%, plataus spektro – 3,8% tiriamųjų. Laboratoriniais tyrimais mokslininkams nepavyko nustatyti jokio ryšio tarp CBD produktų vartojimo ir kepenų pažeidimų. Kalbant konkrečiau, tyrimo autoriai nenustatė „ryšio tarp CBD ilgalaikio vartojimo, paros dozės ir ALT (alanininė transaminazė – fermentas, daugiausia randamas kepenyse) rodiklių arba ALT aktyvumo pokyčių.” Yra žinoma, kad padidėjęs ALT fermento aktyvumas yra svarbus kepenų pažeidimo rodiklis.
Apibendrinat, tenka pripažinti, jog geros kokybės, vartojamas rekomenduojamais kiekiais, CBD yra saugus, mažai toksiškas kanabinoidas. Bet kokie jo vartojimo sukelti šalutiniai poveikiai žmonėms yra ganėtinai lengvai pakeliami ir pasitaikantys retai. Kol kas atlikti tyrimai negali patvirtinti CBD hepatoksiškumo. Negana to, yra atskleista, kad CBD aliejus, priešingai, gali gerinti kepenų veiklą dėl jo priešuždegiminių, antioksidacinių savybių bei sąveikos su žmogaus endokanabinoidine sistema. Atkreipti dėmesį reikėtų tik į galimą CBD sąveiką su įvairiais farmaciniais vaistais. Nemaža dalis jų, kaip ir CBD yra veikiami tų pačių kepenų fermentų, todėl galintis pasireikšti toksiškas vaistų poveikis neturėtų būti laikomas kanabidiolio žalos kepenims priežastimi.
