Straipsnio turinys
Kanabidiolis, plačiau žinomas kaip CBD, šiais laikais sparčiai populiarėja tarp žmonių, siekiančių pagerinti savo savijautą natūraliomis priemonėmis. Daugėja įrodymų, kad CBD aliejaus produktai turi įvairių anti uždegiminių, terapinių, nuskausminamųjų, miego kokybę gerinančių savybių, kurios padeda malšinti įvairių ligų simptomus.
Mokslininkai atrado, kad kanapėse galima rasti daugiau nei šimtą įvairių kanabinoidų, tarp kurių žinomiausi ir labiausiai ištyrinėti yra kanabidiolis CBD ir tetrahidrokanabidolis THC. CBD suteikia įvairių terapinių ir anti uždegiminių privalumų nesukeldamas žmogui „euforijos“ būsenos, kitaip tariant, kanabidiolis nėra psichoaktyvus. THC taip pat turi privalumų, tačiau būtent šis kanapėse esantis kanabinoidas yra psichoaktyvus, sukelia psichologinį ir fizinį „apsinešimo“ jausmą. Kadangi CBD produktuose beveik arba išvis nėra THC, kanabidiolį galima ir yra ganėtinai saugu naudoti siekiant pagerinti asmens gyvenimo kokybę.
Šiuo metu kanabidiolis yra vis dar tiriamas dėl įvairių savybių, turinčių potencialo padėti žmonėms, sergantiems sunkiai gydomomis ligomis, pavyzdžiui, išsėtine skleroze, Parkinsono liga, migrenomis, epilepsija, tačiau plačiausiai CBD aliejus yra naudojimas dėl terapinių, psichologinių privalumų.
PTSD – kas tai?
Potrauminio streso sutrikimas ( angl. post-traumatic stress disorder), dažniau rašomas kaip PTSD, yra psichologinis ir/ar psichiatrinis sutrikimas, atsirandantis žmonėms, patyrusiems ar mačiusiems šokiruojančius, žmogaus psichiką žalojančius įvykius. Tokie įvykiai gali būti seksualinė prievarta, karas, autoavarijos, smurtas (šeimoje, aplinkoje ir ne tik) ir kiti nutikimai. Tiesa, verta paminėti, kad PTSD sukeliantis įvykis neprivalo būti „matomas“ plika akimi. Yra nemažai situacijų, kai žmogus turi PTSD dėl to, kad augant jo tėvai buvo emociškai neprieinami, nesuteikė psichologinio saugumo vaikystėje. Kartais potrauminio streso sutrikimas atsiranda dėl įvykių ar dalykų, kurie aplinkiniams neatrodo itin svarbūs, bet tai nekeičia fakto, kad paveiktasis žmogus serga.
Ne visiems, patyrusiems skaudžius įvykius, išsivysto PTSD. Mokslininkai nėra iki galo įsitikinę, kodėl taip yra, tačiau spekuliuojama, kad PTSD dažniau išsivysto dėl genetinių priežasčių. Tyrimai rodo, kad žmonėms, turintiems mažesnius hipokampus (smegenų dalis, atsakingas už mokymąsi ir atmintį), PTSD išsivysto dažniau. Stipresnis baimės refleksas taip pat gali padidinti PTSD riziką. Šiuo metu yra ištirta, kad dažniausiai PTSD išsivysto žmonėms, patyrusiems seksualinę prievartą.
Potrauminis streso sutrikimas pasireiškia įvairiais gyvenimą apsunkinančiais simptomais, galinčiais ištikti bet kuriuo metu arba kai žmogui kažkas primena apie jį sutraumavusį įvykį. Yra pranešta apie daug atvejų, kai sergantysis patiria panikos priepuolį ir/ar potrauminio streso priepuolį tik todėl, kad aplinkoje užuodė kvepalus, panašius į tuos, kuriuos naudojo nuskriaudęs žmogus. Tai rodo, kad PTSD yra itin sudėtingas ir smarkiai žmogaus psichiką paveikiantis sutrikimas.
PTSD simptomai gali būti:
- Trikdantys, nerimą keliantys jausmai ir mintys, susiję su traumą sukėlusiu įvykiu.
- Košmarai, sukeliantys stresą arba vaizduojantys traumą sukėlusį įvykį.
- Stiprus fizinis ir/ar psichologinis stresas, kai kažkas primena sutraumavusį įvykį ir/ar žmogų.
- Pasikeitęs žmogaus mąstymas (gali būti tikėjimas, kad kiti žmonės nori sergantįjį nuskriausti, nuolatinis baimės jausmas, nepasitikėjimas žmonėmis ir t.t.)
- Padidėjęs ir padažnėjęs „fight-or-flight“ (liet. bėk arba kovok) atsakas.
- Vietų ir situacijų, galinčių sukelti PTSD priepuolį, vengimas.
- Padidėjusi minčių apie savęs žalojimą ir savižudybę rizika.
PTSD sergantys žmonės gali patirti eilę kitų simptomų, kurie nėra tiesiogiai susiję su sutrikimu. Potrauminio streso sutrikimo simptomai, tokie kaip nerimas, paranoja, nemiga, gali sukelti kitus fizinius ir psichologinius simptomus, pavyzdžiui, raumenų įtampą, virškinamojo trakto, kraujotakos ir širdies sutrikimus, galvos skausmus, pykinimą, nuovargį, sąnarių, nugaros ir kitus skausmus. Žmonėms, sergantiems chroniškomis ligomis, tokie simptomai gali dar labiau apsunkinti gyvenimą ir priminti apie traumą sukėlusį įvykį. Tai uždaro sergantįjį į užburtą ratą, iš kurio yra be galo sunku išeiti.
PTSD dažniausiai yra gydomas antidepresantais iš SSRI ir SNRI grupės ir intensyvia, nuolatine psichoterapija. Kai kuriems pacientams tenka vartoti antidepresantus kartu su antipsichotikais, kai kuriems užtenka tik vieno tipo vaistų. Kiekvienas yra individualus, todėl ir gydymas skiriamas priklausomai nuo to, kaip pacientas reaguoja. Yra keletas tyrimų, rodančių, kad benzodiazepinai (raminantys vaistai, tokie kaip xanax ir lexapro), gali pabloginti sergančiojo simptomus, todėl dažniausiai benzodiazepinai nėra skiriami turintiems PTSD. Kartais raminantys vaistai yra išrašomi, kad juos būtų galima naudoti panikos ar PTSD priepuolių metu, bet tik tuomet, kai simptomai pasidaro nevaldomi. Kai kuriems pacientams yra skiriami migdomieji.
Pagal tarptautinį psichinių ligų registrą DSM-5, žmogui nustatomas PTSD pagal kelis kriterijus – traumuojančio įvykio patyrimas/pamatymas, kurį seka bent mėnesį trunkantys keturių kategorijų simptomai, nesukelti kitų ligų ar medžiagų, trukdantys normaliai gyventi. Keturios DSM-5 kategorijos yra „intrusion“, liet. įsibrovimas (nekontroliuojamos nemalonios mintys ir jausmai, sapnai), „avoidance“, liet. vengimas (situacijų, žmonių vengimas), negatyvus minčių ir nuotaikų pakitimas, reakcijų į dirgiklius ir jautrumo pokyčiai.
Potrauminio streso sutrikimas gali pasireikšti dar viena, sudėtingesne forma – kompleksiniu potrauminio streso sutrikimu, plačiau žinomu kaip C-PTSD.
C-PTSD
Kompleksinis potrauminio streso sutrikimas yra sukeltas ilgą laiką trukusio fizinio, psichologinio, emocinio, verbalinio (žodinio) smurto, nuo kurio nebuvo įmanoma pabėgti. Tai gali būti vergavimas, koncentracijos stovyklos, ilgalaikis smurtas šeimoje ir/ar aplinkoje, nuolatinis seksualinis išnaudojimas, vaikų apleidimas, neprižiūrėjimas, emocinis, psichologinis, verbalinis žalojimas.
Žmonės, turintys C-PTSD, gali patirti visus simptomus, būdingus PTSD, tačiau kompleksinė šio sutrikimo simptomatika sukelia daugiau gyvenimo kokybę keičiančių problemų nei PTSD. Tyrimai rodo, kad kompleksinis potrauminio streso sutrikimas gali iš pagrindų pakeisti tai, kaip funkcionuoja žmogaus smegenys ir hormoninė veikla. Studijų metu paaiškėjo, kad vaikai, patyrę tokias sunkias traumas iki šešerių metų amžiaus, turi itin mažą tikimybę pasveikti, nes smegenys, gavusios per didelę kortizolio (streso hormono) iškrovą pasikeičia, sutrinka jų vystymasis ir normalios funkcijos. C-PTSD turintis žmogus patiria šiuos simptomus:
- Emocinio reguliavimo sutrikimas. Šis sutrikimas gali pasireikšti pykčio priepuoliais, nerimu, depresija, priklausomybėmis, mintimis apie savižudybę ir savęs žalojimą įvairiais būdais, ekstremaliu perfekcionizmu, rizikingais seksualiniais pasirinkimais, valgymo sutrikimais. Nuo šio sutrikimo kenčiantis žmogus tarsi neturi „emocinių stabdžių“, gali elgtis impulsyviai, nepriimtinai, kelti pavojų sau ir kitiems.
- Itin žema savivertė. C-PTSD turintis žmogus dažniausiai apie save mąsto itin negatyviai, jaučia gėdą, kaltę, gali manyti, kad trauma nutiko dėl jo kaltės, tiki, kad yra kažkuo kitoks, prastesnis, nesėkmingas. Dažnai pasireiškia nuoširdus tikėjimas, kad žmogus nusipelnė patirtos traumos ir/ar nenusipelnė būti laimingas, yra nepataisomai „sugadintas“. Neretai pasitaiko chroniškas tuštumos, beviltiškumo jausmas, disociacija (žmogus jaučia, kad jis ir/ar aplinka nėra realūs).
- Problemos kuriant santykius su kitais žmonėmis. Dėl emocinio reguliavimo sutrikimo, žemos savivertės, nepasitikėjimo kitais, nuolatinio nerimo, paranojos ir baimės būsenos, C-PTSD turintiems žmonėms sunku kurti ir palaikyti santykius su kitais. Pacientas gali naudotis santykiais kaip būdu pabėgti nuo savo problemų, būdu pakelti savo savivertę, tačiau gali ir vengti žmonių iš baimės, kad juos nuskriaus. Toks elgesys primena savavališką saviizoliaciją ir gali sukelti depresiją, nerimą bei pabloginti kompleksinio potrauminio sutrikimo simptomus.
C-PTSD gydymas yra toks pat kaip ir PTSD, tačiau dažnai kompleksinį sutrikimą turintiems pacientams yra skiriama intensyvesnė, dažnesnė psichoterapija. Kartu su C-PTSD itin dažnai pasitaiko ir fiziniai simptomai – įvairūs skausmai, galvos svaigimas. Abiejų sutrikimų atvejais būna situacijų, kai yra rekomenduojama kurį laiką praleisti psichiatrinėje ligoninėje siekiant padėti žmogui atgauti stabilią būseną.
PTSD ir CBD
Šiuo metu yra žinoma, kad kanabidiolis turi raminančių, stresą mažinančių ir miego kokybę gerinančių savybių. Tai gali be galo padėti nuo PTSD ir C-PTSD kenčiantiems žmonėms. 2019 metais atliktas tyrimas su maža žmonių grupe atskleidė, kad net 91% pacientų patyrė simptomų sumažėjimą, kol vartojo CBD. Kai kurie tyrimai taip pat rodo, kad kanabidiolis, vartojamas iškart po traumą sukėlusio įvykio, gali „padėti“ smegenims užblokuoti negatyvias patirtis, to pasekoje sumažinant PTSD atsiradimo riziką.
Studijos rodo, kad CBD sąveikauja su žmogaus endokanabinoidine sistema ECS – sudėtinga receptorių ir neuronešiklių sistema, atsakinga už atmintį, emocinį reguliavimą, miegą, apetitą, imuninės sistemos reakcijas. Kadangi endokanabinoidinė sistema gali padėti kontroliuoti emocijas (ypač nerimą) ir miego kokybę, manoma, kad teigiama CBD ir ECS sąveika gali padėti nuo PTSD kenčiantiems žmonėms.
Tiriant CBD poveikį buvo pastebėta, kad kanabidiolis gali sumažinti amygdala – smegenų dalies, atsakingos už emocinį reguliavimą ir motyvaciją – hyperaktyvumą, kuris yra pastebėtas pacientuose su PTSD. Taip pat verta paminėti, kad CBD gali padėti padidinti hipokampus. Kaip minėta anksčiau, maži hipokampai padidina PTSD išsivystymo riziką.
Verta paminėti, kad nemažai tyrimų atskleidė, kad PTSD gydymas kanabidioliu yra efektyvesnis, jei pacientai kartu gauna nedidelę THC (psichoaktyvaus kanabinoido) dozę. THC padeda pasiekti geresnių smegenų reakcijos rezultatų, o CBD sumažina negatyvius THC poveikius. Deja, kol kas nėra jokio produkto, kuris turėtų tinkamą dozę šių medžiagų, nes didelis THC kiekis yra nelegalus, o norint sukurti vaistus, tinkančius žmonėms su PTSD gydyti, dar reikia atlikti daug tyrimų.
2012 ir 2014 metais atlikti tyrimai rodo, kad nuo PTSD kenčiantys žmonės, naudoję medicininę marihuaną, pajuto stiprų simptomų sumažėjimą. Tiesa, mokslininkai negali nustatyti, kokios tiksliai dozės padėjo suvaldyti simptomus, tačiau aišku, kad kanapės yra smarkiai asocijuojamos su psichologinių ir psichiatrinių sutrikimų simptomų valdymu.
2016 metais buvo pranešta, kad penkerių metų vaikas, patyręs seksualinę prievartą, buvo pradėtas gydyti CBD aliejumi. Pacientas ir jo tėvai pranešė, kad simptomai nuslūgo, vaikas miegojo geriau ir jautė mažiau streso dienos metu. Prieš vartojant CBD pacientui buvo skirtas tradicinis gydymas medikamentais ir psichoterapija, tačiau tik CBD produktai padėjo vaikui pasijausti geriau ilgesniam laikui.
Kaip vartoti CBD gydant PTSD ir C-PTSD?
Tyrimai rodo, kad, kitaip nei su fiziniais sutrikimais, CBD gali padėti gydyti PTSD ir C-PTSD tiek vartojant produktus per burną, tiek per odą. Tiesa, geriausią rezultatą galima pasiekti tirpinant ar laikant CBD turinčias medžiagas po liežuviu, kad produktas patektų tiesiai į kraujotakos sistemą, tačiau CBD produktus pagal paskirtį galima ir valgyti, ir dėti ant odos. Šiuo metu yra begalė skirtingų produktų, kurių pagrindinė veiklioji medžiaga yra kanabidiolis – guminukai, kapsulės, losjonai, kremai, milteliai, aliejus, pleistrai, gėrimai, lubrikantai, elektroninių cigarečių skysčiai, dušo priemonės (vonios druskos, drėkinantys kremai).
PTSD atveju, CBD produktas priklauso nuo asmeninio pasirinkimo. Derėtų žinoti, kad per burną vartojami CBD produktai bus metabolizuojami visame kūne, tad poveikis gali būti lėtesnis, tačiau labiau atpalaiduojantis. Ant kūno dedami produktai gali padėti su raumenų įtampa ir lokaliniais skausmais.
Šiuo metu specialistai rekomenduoja šiuos produktus PTSD simptomams malšinti:
- Kapsulės. Paprasčiausias ir labiausiai prieinamas pasirinkimas, itin lengvas dozavimas. Kapsulės dažniausiai būna aliejaus formos, jas galima įsigyti ir su papildomais vitaminais, tokiais kaip D3 ir B12.
- Psichologai mano, kad guminukų naudojimas gali padėti sergančiam ne tik efektyviai gauti visas veikliąsias medžiagas, bet ir gydyti sužalotą žmogaus vidinį vaiką, nes guminukai paprastai laikomi skirti vaikams. Be to, yra nemažai guminukų su kitomis pagalbinėmis medžiagomis, tokiomis kaip melatoninas, kuris gali pagerinti miego kokybę.
- Tinktūros, milteliai ir aliejai. Šie produktai yra greičiausiai įtraukiami į organizmą, nes yra dažniausiai skystos formos ir gali būti laikomi po liežuviu.
- Vonios druskos. Šilta vonia padeda atsipalaiduoti, nuraminti emocijas ir raumenų skausmus, tad vonios druskos su CBD gali būti puikus priedas prie kitų gydymo metodų.
Šalutiniai CBD vartojimo poveikiai ir rizikos
Dauguma atvejų kanabidiolis nesukelia jokių stiprių neigiamų šalutinių poveikių. Keletas dažniau pasitaikančių gali būti apetito pokyčiai, sausėjanti burna, mieguistumas. Dėl šių šalutinių poveikių nereikėtų jaudintis, nebent jie būtų itin stiprūs ir trukdytų įprastiems gyvenimo įvykiams. Vis dėlto yra keletas rizikų, į kurias reikėtų atkreipti dėmesį prieš vartojant CBD, siekiant gydyti PTSD ir C-PTSD.
Žmonės, turintys istoriją su priklausomybėmis, gali pajausti priklausomybę. Pagal visus tyrimus, kanabidiolis nėra priklausomybę kelianti medžiaga, tačiau žmonės, kurie yra linkę į priklausomybes, yra jautresni įvairioms medžiagoms.
Ant odos naudojami produktai gali sukelti odos alergijas. Pats kanabidiolis dažniausiai alergijų reakcijų nesukelia, tačiau kitos kremuose, losjonuose ir pleistruose esančios sudedamosios medžiagos gali sukelti alergiją.
Stiprus mieguistumas gali padidinti incidentų namuose ir vairuojant riziką. Vartojant CBD nerekomenduojama vairuoti, užsiimti potencialiai pavojingomis veiklomis su aštriais ir/ar karštais daiktais, jei yra patiriamas stiprus mieguistumas.
Sąveika su kitais medikamentais. Yra žinoma, kad CBD negalima vartoti kartu su kraują skystinančiais vaistais, tačiau pilnas sąrašas medikamentų, sąveikaujančių su CBD dar nėra sukurtas. Jei vartojate kokius nors vaistus, derėtų pasitarti su gydytoju, ar jums galima naudoti CBD. Neklausant gydytojo rekomendacijų gali atrasti kepenų pažeidimo rizika.
Suicidinės mintys. Kaip ir kai kurie antidepresantai ir antipsichotikai, CBD produktai kai kuriems žmonėms gali sukelti savižudiškų, save žaloti skatinančių minčių. Jei esate linkę į neigiamas psichiatrinių vaistų reakcijas, prieš vartojant CBD derėtų pasitarti su gydytoju.
Kaip sau padėti turint PTSD ir C-PTSD?
Pirmiausia reikia kreiptis į specialistą gydytoją psichiatrą, kuris galėtų objektyviai įvertinti jūsų būklę ir nuspręsti, ar jums reikia medikamentinio gydymo, ar tik terapinio, o jei reikia – kokio. Nėra jokios gėdos ieškant pagalbos pas specialistus. Jei yra sunku gyventi, vertėtų sau padėti bet kokia kaina. Jei manote, kad įvykis, sukėlęs jums traumą, yra „nepakankamai traumuojantis“, gali būti, kad kenčiate nuo PTSD ir C-PTSD sukeliamų žemos savivertės ir netikėjimo savimi jausmų. Nederėtų bijoti ir medikamentinio gydymo – visą laiką jus seks prižiūrintis gydytojas ir atsižvelgs į patiriamus pojūčius.
Dažnai pasitaiko, kad žmogus patiria PTSD simptomus, tačiau nemano, kad patyrė kokį nors traumuojantį įvykį. Tokiu atveju būtina apsilankyti pas psichiatrą. Didelis procentas pacientų, turinčių šį sutrikimą, neprisimena savo vaikystės ir/ar traumuojančio įvykio. Jie grįžta į atmintį gydymo ir terapijos metu, savo laiku. Traumuojančio įvykio užmiršimas yra smegenis ir sužalotą vaiką saugantis psichologinis mechanizmas, pasitaikantis daugelio traumuotų žmonių gyvenimuose.
Galima bandyti padėti sau ir natūraliais būdais, tokiais kaip raminančios arbatos, melatonino papildai, vitaminai, reguliarus sportas ir sveikas gyvenimo būdas, tačiau potrauminio streso sutrikimai yra itin sudėtingi ir linkę užsitęsti kartais net visą gyvenimą, tad bet kokiu atveju rekomenduojama apsilankyti pas psichiatrą ir pasikalbėti.
Taip pat galima savarankiškai pasidomėti skirtingais terapijų tipais – kognityvine, dialektine, egzistencine, psichoterapija. Kiekvienas tipas žmones veikia skirtingai, tad nėra iki galo aišku, kuris jums tiks labiausiai. Yra be galo daug informacijos, kokių įgūdžių ir emocinių pamokų galima išmokti terapijos metu. Tai nėra tas pats, kas tiesioginis lankymasis terapijoje, tačiau kai kuriems žmonėms padeda žinojimas, ko galima tikėtis.
Svarbiausia, nebijokite kalbėti, pasakyti, kas jus slegia, koks gydymas tinka ir koks netinka. Kiekvienas specialistas nori padėti, o geriausiai jie tai gali padaryti, jei būsite atviri.
