Straipsnio turinys
Nesunku suprasti, kodėl kanabidiolio (CBD) produktų vartotojų ratas vis plečiasi. Mat šis, iš Cannabis sativa augalo išgaunamas pluoštinės kanapės komponentas, bei vienas iš fitokanabinoidų, gali pasiūlyti įvairiapusią pagalbą sveikatai: nuo streso mažinimo, sumažėjusio nerimo bei miego pagerinimo, iki įvairių, su lėtinėmis ligomis susijusių simptomų, tokių kaip skausmas ir uždegimas, lengvinimo ar visiško jų pašalinimo. Dėka šių priežasčių, kanabidiolio vartojimas ir sportuojančių žmonių tarpe tampa vis dažnesniu ir įprastesniu reiškiniu. Viena vertus, visais laikais sportininkai ieškodavo ne tik geresnių, natūralesnių būdų pagerinti savo fizinės veiklos rezultatus, bet ir atsigauti po intensyvių treniruočių. Kita vertus, šiuolaikinės skausmo malšinimo ir atsigavimo po treniruotės priemonės, daugeliu atvejų, yra kur kas labiau kenksmingos, nei naudingos, kartais netgi sukeliančios priklausomybę. Tad nenuostabu, kad CBD, būdamas visiškai natūraliu produktu, išsikovojo svarbią vietą sporto entuziastų gyvenime. Taip galėjo nutikti ir dėl to, jog Pasaulinė antidopingo agentūra ir kitos tarptautinės sporto organizacijos neseniai išbraukė kanabidiolį (CBD) iš sportininkams draudžiamų medžiagų sąrašo. Skirtingai nuo tetrahidrokanabinolio (THC), CBD nesukelia psichotomimetinių ir psichotropinių reakcijų, todėl nėra jokios tikimybės priklausomybės ar piktnaudžiavimo požymiams atsirasti, išskyrus lengvą ir nedažną šalutinį poveikį. Be to, atsiranda naujų, su CBD aliejaus nauda skausmui ir uždegimui mažinti bei su jo veiksmingumu atstatant raumenis po treniruotės, susijusių tyrimų. Visgi, prieš gilindamiesi į šių, apie CBD įtaką atsigavimui ir skausmo malšinimui, bylojančių, tyrimų įrodymus, pažvelkime, kas žmogaus organizmui paprastai nutinka po treniruotės.
Kodėl atsigavimas po treniruotės yra toks sunkus?
Daugelis iš mūsų yra patyrę ir gerai žino, ką reiškia raumenų skausmas, atsirandantis po intensyvaus fizinio krūvio ir galbūt su tuo esame susitaikę. O kur dar neprarandantis savo aktualumo populiarus sporto pasaulio posakis „jokio skausmo, jokios naudos“. Šis raumenų skausmas turi savo medicininį pavadinimą. Tai – uždelstos pradžios raumenų skausmas (angl. DOMS). Kai kuriems DOMS atsiranda tada, kai sportuojame po ilgo laiko tarpo, tačiau net patyrę sportininkai, atliekantys maksimaliai sunkias ir reguliarias treniruotes, yra linkę patirti šiuos, nemalonius pojūčius sukeliantį, reiškinį. Taigi, kiekvienas iš mūsų, nepaisant fizinio pasirengimo lygio, gali susidurti su DOMS, tačiau vis dėlto – kodėl taip atsitinka? Yra manoma, kad kai mūsų raumenys intensyviau, ilgiau ar kitaip verčiami atlikti sunkius fizinio krūvio pratimus, prie kurių dar nėra prisitaikę, atsiranda raumenų pažaida – mikroskopiškai pažeidžiami raumenų skaidulas sudarantys baltymai. Toks pažeidimas sukelia raumens, kurį organizmas stengiasi atstatyti, uždegimą, o viso to rezultatas – raumenų patinimas ir skausmas, kurį pradedame jausti praėjus 8 valandoms po fizinio krūvio ir kuris dažniausiai trunka nuo trijų iki penkių dienų. Nors raumenų skausmas ir jų atsistatymas yra nemaloni patirtis, visgi tai yra įprasta adaptacinio raumenų proceso, vykstančio dėl didesnio sportinio krūvio, dalis. Laikui bėgant šie raumenys tampa stipresni ir atsparesni panašaus lygio fiziniam krūviui, todėl dar kartą patirti DOMS tikimybė mažėja. Problema atsiranda tada, kai neskiriame pakankamai laiko poilsiui ir jėgų atstatymui ir, tokiu būdu, šiam adaptaciniam procesui neleidžiame tinkamai atlikti savo funkcijos: negalime atidėti sekančios treniruotės arba, profesionalių sportininkų atveju, nukelti rungtynes. Šiais atvejais tampa sunku įveikti ne tik kylantį skausmą, bet ir atskleisti visas įmanomas savo fizines galimybes.
CBD paplitimas tarp sportininkų
Nuo 2018 m. iš draudžiamų medžiagų sąrašo išbraukus CBD, jo vartojimas tarp sportininkų gerokai išaugo ir vis dar sparčiai auga. Kanabinoidai laikomi antra pagal dažnumą vartojama medžiaga tarp kontaktinio sporto sportininkų. Įrodymai rodo, kad trečdalis dviratininkų, triatlonininkų ir bėgikų yra arba kada nors buvo kanabinoidų vartotojai. Kontaktinėse sporto šakose, tokiose kaip regbis, CBD panaudojimas siekia 28%, o skausmo malšinimas ir miego kokybės pagerėjimas yra dažniausiai minima kanabidiolio teikiama nauda.
Nepaisant plataus CBD paplitimo sporto srityje ir fakto, kad tarptautinės sporto organizacijos leidžia čia jį naudoti, buvo įrodyta, kad kai kuriuose CBD produktuose dažnai aptinkami sintetiniai kanabinoidai ar kiti uždrausti kanabinoidai, tokie kaip THC. Dėl šios priežasties, sportininkams reikia daugiau informacijos ir siūlomų sprendimų, kai atsiduriama keblioje situacijoje: pasirinkto CBD produkto etiketė klaidina ir joje nenurodytas kanabinoidas THC kelia riziką pažeisti antidopingo taisykles.
Kaip veikia CBD?
Yra žinoma, kad CBD veikimas yra nukreiptas į posistemę žmogaus organizme, dar vadinamą endokanabinoidine sistema (EKS). Ši sudėtinga sistema reikalinga žmogaus organizmui tam, kad reguliuotų įvairias jo funkcijas, įskaitant skausmą ir uždegimą, ir, kad būtų išlaikyta sveika jo pusiausvyra arba, kitais žodžiais, homeostazė.
Žmogaus organizmas susidaro iš daugybės ląstelių, kurios sąveikauja kartu. Jos užmezga ryšį viena su kita, naudodamos elektrinius impulsus ir cheminius signalus. Uždegimas yra vienas iš tokių procesų, kuris priklauso nuo cheminių signalų, keliaujančių per kraujotaką ir įspėjančių mūsų imuninę sistemą reaguoti pažeidimo vietoje. Paprasčiau tariant, uždegimo mažinimo procesas vyksta blokuojant vieno ar kelių šių cheminių signalų perdavimą, siekiant paveikti ląsteles taip, kad jos nustotų sąveikauti viena su kita, o būtent tai CBD ir daro. Jis sąveikauja su mūsų organizmo EKS, reguliuodamas daugybę sudėtingų procesų, todėl ir pasižymi priešuždegiminiu ir analgetiniu (skausmą malšinančiu) poveikiu.
Yra manoma, jog egzistuoja įvairūs uždegimo tipai, pavyzdžiui, alerginės reakcijos, autoimuninės reakcijos ar fizinės traumos, o daugelis priešuždegiminių vaistų veikia tik vieną ir pasirinktą iš jų. CBD pranašumas, tikima, yra tas, kad jis gali veikti plačiau, todėl slopina uždegimą įvairiuose etapuose ir yra veiksmingas įvairių tipų uždegimams gydyti. Taigi, CBD yra paveikus daugybei organų visame organizme, įskaitant ir raumenų sistemą.
Kaip CBD gali būti naudingas sportui?
Sportininkai ir žmonės, kurie aktyviai ir reguliariai mankštinasi, kanabidiolį (CBD) vartoja dėl įvairių priežasčių, tarp kurių: atsigavimas (80 %), miego problemos (78 %), nerimo mažinimas (32 %) ir kiti panaudojimo tikslai. Daugelis kanabidiolį renkasi kaip priemonę atsigavimui ir palengvėjimui po sportinio krūvio, kadangi jis:
- Atpalaiduoja raumenis, o tai savo ruožtu mažina raumenų įtampą ir spazmus;
- Mažina lengvą uždegimą, kartu neleisdamas pažeisti aplinkinių sveikų raumenų;
- Palaiko miegą, padedantį atsinaujinti raumenų skaiduloms;
- Padeda išvengti DOMS ir su juo siejamo skausmo;
- Palaiko greitesnį atsigavimą tarp treniruočių arba po patirtos fizinės traumos;
- Padeda išlaikyti treniruočių nuoseklumą, nes sumažėja skausmas ir atsistatymui reikalinga laiko trukmė.
Mokslu pagrįstas požiūris į CBD naudingumą sportui
Tyrėjai nuolat testuoja galimą CBD terapinį pritaikymą sporte. Tiriant galimą CBD naudą sportininkams, buvo nustatyta, kad fitokanabinoidų, įskaitant kanabidiolį (CBD), biochemija turi savybių, kurios skatina atsigavimą po fizinio krūvio ir pasižymi priešuždegiminiu, smegenis apsaugančiu, nerimą mažinančiu, skausmą malšinančiu ir širdies veiklą gerinančiu poveikiu.
Viename iš tyrimų, atliktų kontroliuojamoje klinikinėje aplinkoje, kuriame dalyvavo 52 žmonės, buvo prašoma treniruotis bent tris kartus per savaitę 14 dienų ir tuo pačiu naudoti CBD kremą. Tyrimo rezultatai buvo stebėtinai palankūs kanabidioliui. Pastebėta, kad CBD efektyviai sumažino sąnarių sustingimą ir raumenų įtampą po treniruotės daugiau nei 97 % tyrime dalyvavusių asmenų. Kitas, 2020 m. atliktas tyrimas parodė, kad CBD naudojimas žymiai sumažino raumenų skausmus ir pagerino raumenų atsistatymo greitį, lyginant su tais atvejais, kai jokios intervencijos imtasi nebuvo.
Kai kalba pakrypsta apie uždegimą ir oksidacinį stresą, nereikėtų pamiršti, jog šie du reiškiniai yra daugelio lėtinių ir ūmių žmogaus sveikatos būklių bei patologijų pagrindas. Atsižvelgiant į tai, kad su mankšta susijusi žala ir atsiradęs nuovargis daugeliu atvejų yra susijęs su uždegimu, proliferacija ir oksidaciniu stresu, keliama hipotezė, kad CBD įtaka oksidacinio streso ir neurouždegimo slopinimui įgyja tam tikrą terapinį potencialą, kuris gali pasitarnauti testuojant galimą CBD reikšmingumą sportui. Be to, buvo įrodyta, kad CBD (300 mg) sukelia gliukokortikoidų, tokių kaip kortizolis, kuris yra vienas iš pagrindinių homeostatinių uždegiminio atsako į sužalojimą reguliatorių, pokyčius žmogaus organizmui.
Mokslininkų neliko nepastebėtos ir CBD analgetinės savybės. Idėja laikyti CBD antinociceptine (skausmą slopinančia) medžiaga grindžiama skausmo, susijusio su priešuždegiminių citokinų išsiskyrimu, dėl vaniloido receptorių suaktyvėjimo, slopinimo efektyvumu, pasireiškiančiu antinociceptiniu poveikiu ir skausmą mažinančiu pojūčiu. Buvo nustatyta, kad kanabidiolio (300–400 mg) vartojimas akivaizdžiai ir tiesiogiai veikia centrinę nervų sistemą, skatindamas sedacinio poveikio žmogaus organizme atsiradimą, o tai patvirtina išvadą, kad CBD teigiamai veikia edemą (patinimą) ir hiperalgeziją (sustiprėjusį skausmą). Šiuo atžvilgiu, medikamentai ir medžiagos, tokios kaip Sativex, THC ir CBD yra priimtinos priemonės kovojant su tiek su centriniu, tiek su neuropatiniu skausmu.
Apibendrinant mokslininkų padarytas kanabidioliui palankias išvadas, negalima paneigti CBD potencialo ir veiksmingumo, sprendžiant sveikatos problemas, kurios yra nuolatinė sportuojančių asmenų palyda. Viliamasi, kad jau atlikti tyrimai taps atspirtimi tolimesnėms mokslinėms įžvalgoms, kuriomis bus dar tvirčiau grindžiamos CBD galimybės mažinti skausmą bei padėti atsigauti po intensyvios treniruotės, patirto didelio fizinio krūvio sporto salės lankytojams ir kitiems sportininkams.