Straipsnio turinys
Kas yra nerimas?
Nerimas – žmogaus emocinė būsena – neapibrėžtas grėsmės jausmas, kylantis dėl realaus ar įsivaizduojamo pavojaus. (Psichologijos žodynas, Vilnius, 1993) Turbūt nesuklysime sakydami, jog tai viena iš labiausiai varginančių emocijų, išskirtinai būdingų žmonėms. Tiesa, saikingas, ribotos trukmės nerimas dažnai esti tiesiog natūralus gyvenimo reiškinys, kurio neįmanoma, o ir nereikia vengti. Jis yra būtinas mums, kad išliktume gyvi ir funkcionuotume. Būtent dėl to, protarpinis nerimas žmogui nekenkia. Tai normali, natūrali ir neišvengiama gyvenimo šioje planetoje dalis. Iki tam tikros ribos jis gali būti ženklas, pranešantis, jog į kažką reikia atkreipti dėmesį, kažko išmokti, papildomas stimulas tinkamai susidoroti su gyvenime atsirandančiais iššūkiais, instinktyvus organizmo atsakas į grėsmę. Nedidelis nerimas netgi reikalingas asmenybės saviraiškai, gyvenimo tikslų kėlimui ir įgyvendinimui. (Psichologijos žodynas, Vilnius, 1993) Vis dėlto, kartais nerimas nebegali būti laikomas pokyčių katalizatoriumi, nes tampa pernelyg stiprus ir pradeda trukdyti žmogaus gyvenimo kokybei, darbingumui, sutrikdo psichologinius ir fiziologinius individo procesus, apsunkina ryšius su aplinkiniais. Tokiais atvejais jis pavirsta įvairiais nerimo sutrikimais, nuo kurių kenčia ~ 4-13 % pasaulio gyventojų.
Kokiems nerimo sutrikimams gali padėti CBD?
CBD kanapių aliejaus poveikis vis labiau vertinamas visame pasaulyje. Daugybę metų trunkantis mokslininkų susidomėjimas kanabidioliu patvirtina jo teigiamą poveikį plačiam sveikatos sutrikimų spektrui. Ir nors CBD vis dar iki galo neištirta medžiaga, atlikti tyrimai psichikos sveikatos srityje rodo, jog CBD gali padėti efektyviai, saugiai ir natūraliai kovoti su nerimu ir jo sutrikimais. Antai, 2015 m. „Neurotherapeutics” žurnale paskelbtoje ataskaitoje nurodoma, jog CBD veikia CB1R, 5HT1A ir kitus smegenų receptorius, kurie reguliuoja baimės ir nerimo sukeltą elgesį. Apžvalgos autoriai taip pat rado ikiklinikinių ir klinikinių įrodymų, patvirtinančių, kad CBD yra veiksmingas tokiems nerimo sutrikimams:
- Generalizuotas nerimo sutrikimas
- Potrauminio streso sutrikimas
- Panikos sutrikimas
- Obsesinis – kompulsinis sutrikimas
- Socialinio nerimo sutrikimas
Mokslo įrodytas CBD poveikis nerimui
Nors linkstama manyti, kad kanapė, o konkrečiau jos psichoaktyvi sudėtinė dalis – THC sukelia nerimą, CBD kanabinoidas, regis, atvirkščiai, turi tam tikrą anksiolitinį potencialą. Ir išties – atlikti tyrimai su gyvūnais parodė, jog sistemingas CBD vartojimas sukėlė neuronų, susijusių su baime, sumažėjimą, o CBD tiesioginės infuzijos į migdolinio kūno neuronus procedūra sumažino elgesį, siejamą su nerimu. Mokslininkų pastangų dėka buvo atskleista CBD ypatybė keisti smegenų kraujotaką srityse, kurios turi įtakos nerimo simptomams: migdoliniam kūnui, hipokampui, pagumburiui ir cingulinei žievei. Testuojant CBD poveikį migdoliniam kūnui, paaiškėjo, kad kanabidiolio vartojimas siejamas su sumažėjusia migdolinio kūno aktyvacija. Manoma, jog šis migdolų formos darinys yra smegenų baimės centras, savo atskirais jusliniais kanalais nuolat ieškantis potencialių grėsmių. Dėl šios priežasties, ypač aktyvus migdolinis kūnas užgrobia žmogaus gebėjimą racionaliai reaguoti į grėsmę, tad reaguojama intensyviai, net jei tai atrodo ir neproporcinga esamai situacijai.
2011 m. atlikto, nedidelio tyrimo metu, buvo pastebėtas CBD aliejaus poveikis vienam iš nerimo sutrikimų – socialiniam nerimui. Šis sutrikimas, paliečiantis apie 7 % suaugusiųjų apibūdinamas kaip nuolatinis nerimas, kuomet žmogus yra apžiūrinėjamas ar stebimas kitų ir baimė elgtis tokiu būdu, kuris galėtų sukelti nepatogumą ar pažeminimą. Aptariamo tyrimo metu dalyvavę socialinio nerimo sutrikimo diagnozę turintys žmonės, 90 minučių prieš imituojamą viešojo kalbėjimo testą, naudojo 600 mg CBD. Tyrimo rezultatai parodė, kad CBD buvo sėkmingas mažindamas nerimą, pažintinius sutrikimus ir diskomfortą, jaučiamą viešojo kalbėjimo metu, palyginus su placebą gavusia grupe.
Aštuoniais metais vėliau, 2019 m., mokslininkai nusprendė palyginti ryšį tarp CBD dozės ir reakcijos į ją. Buvo pasirinktos 150 mg, 300 mg ir 600 mg kanabidiolio dozės. Remiantis atlikto tyrimo duomenimis, 300 mg CBD kiekis pripažintas efektyviausiu mažinant nerimo simptomus. Kitaip tariant, mažiausia ir didžiausia CBD dozė, deja, nesukėlė laukiamo anksiolitinio kanabidiolio poveikio.
Kitas, tų pačių metų, didelės imties tyrimas atliktas Naujosios Zelandijos psichiatrijos klinikoje, apėmė klinikinį CBD taikymą nerimo ir miego sutrikimų gydymui, kaip priedą prie įprastinio gydymo suaugusiems pacientams. Svarbu akcentuoti, kad tyrimui buvo naudojami pastebimai mažesni CBD kiekiai, nei daugumoje kitų. Nepaisant to, po trijų savaičių surinkus, įvertinus bei apibendrinus tyrimo išvadas, mokslininkai konstatavo, kad vartotos 25 mg, 50 mg, 75 mg CBD paros dozės iš esmės pasirodė veiksmingos. Daugumos dalyvių nerimo lygis per pirmąjį mėnesį sumažėjo ir išliko mažas. Negana to, buvo pastebėta ir pagerėjusi miego kokybė, nors, visgi, ji svyravo labiau nei nerimas. Apskritai, 70% tiriamųjų CBD vartojimą tyrimo metu įvertino teigiamai. Apie neigiamą šalutinį poveikį (sedacija, ryškūs sapnai) buvo gauti pranešimai iš 9.9% tiriamųjų. Ir tik 0.8% jų pajuto simptomų pablogėjimą.
Remiantis dar vienu, 2019 m. atliktu tyrimu, tenka pripažinti ir CBD aliejaus daromą teigiamą poveikį potrauminio streso sindromui, atsirandančiam kaip reakcija į labai didelę psichinę ar fizinę traumą. Tyrėjų buvo nustatyta, jog CBD vartojusiems pacientams sumažėjo pacientų potrauminio streso sutrikimo simptomų – varginančių sapnų ir įkyrių prisiminimų bei minčių – sunkumas. Vėliau, kitais tyrimais, taip pat įrodytas CBD veiksmingumas mažinant potrauminio streso sukeltus simptomus, ypatingai tais atvejais kai jis buvo vartojamas kartu su THC. To priežastis – iš abiejų kanabinoidų sąveikos, jų tarpusavio sinergijos, atsirandantis didesnis kanapės augalo naudingumas ir tuo pačiu geresnis medicininis poveikis.
Kaip CBD aliejus veikia smegenis?
Atsakant į ši klausimą, pirmiausia verta priminti, jog žmogaus kūnas turi daug skirtingų receptorių. Jie yra baltyminės cheminės struktūros, pritvirtintos prie ląstelių. Receptoriai veikia gaudami signalus iš skirtingų dirgiklių. Yra žinoma, kad CBD sąveikauja su CB1 ir su CB2 receptoriais, kurie randami centrinėje ir periferinėje nervų sistemoje. Nors mokslininkai nėra visiškai tikri kaip CBD veikia CB1 receptorius, manoma, jog kanabidiolis keičia serotonino signalus. Teigiama, jog neurotransmiteris serotoninas vaidina svarbų vaidmenį psichikos sveikatai, todėl nenuostabu, kad mažas jo kiekis yra įprastai siejamas su depresija. Maža to, kai kuriais atvejais tai tampa ir neatsitiktiniu nerimo atsiradimo veiksniu. Paprastai medicinoje gydyti ar koreguoti šias būkles naudojami antidepresantai SSRI. Jie veikia blokuodami serotonino reabsorbciją arba reabsorbciją priimančio neurono receptoriuje, tokiu būdu padėdami smegenims išlaikyti serotonino kaupimąsi. Kanabidiolis, pasirodo, labai panašiu būdu kaip ir SSRI, gali padidinti serotonino receptorių signalų perdavimą, nesukeldamas tokių SSRI būdingų šalutinių poveikių kaip svorio padidėjimas, nemiga, seksualinė disfuncija, dažna nuotaikų kaita. Šis faktas buvo patvirtintas Ispanijos tyrimu, kuris atskleidė, jog CBD sąveikaudamas su serotonino 5HT1A receptoriumi, serotonino kiekį smegenyse gali paveikti greičiau nei SSRI. Vadinasi, kanabidiolis tinkamai stimuliuodamas smegenų nervines jungtis, sukuria jose atsaką, kuris teigiamai veikia įvairaus pobūdžio nerimo sutrikimus.
CBD galimi šalutiniai poveikiai
Nors CBD aliejus paprastai yra saugus ir toleruojamas gerai, retais atvejais jį vartojantiems žmonėms pasitaiko kanabidiolio sukelti šalutiniai poveikiai: viduriavimas, pasikeitęs apetitas, nuotaikų svyravimai, žemas kraujospūdis, vangumas, burnos sausumas, pykinimas. Derėtų nepamiršti ir galimos CBD sąveikos su įvairiais farmaciniais vaistais, pavyzdžiui benzodiazepinais, kalcio kanalų blokatoriais, antihistamininiais, ir kai kurių rūšių vaistais nuo epilepsijos. Nemaža dalis jų yra veikiami tų pačių kepenų fermentų kaip ir kanabidiolis, tad dėl šios priežasties gali pasireikšti toksiškas, žalojantis kepenis vaistų poveikis.
