Kanapių hiperemezės sindromas: priežastys, gydymas ir kita

Kanapių hiperemezės sindromas (CHS) yra būklė, kurią sukelia ilgalaikis kanapių (marihuanos) vartojimas. Kitas CHS pavadinimas yra kanabinoidų hiperemezės sindromas. Kanabinoidai yra kanapių augaluose esantys junginiai, kurie jungiasi prie kanabinoidų receptorių, esančių mūsų smegenyse, virškinimo trakte ir imuninėse ląstelėse. Labiausiai ištirti egzogeniniai kanabinoidai yra tetrahidrokanabinolis (THC), kanabidiolis (CBD) ir kanabigerolis (CBG). CHS yra daugiau nei tik šalutinis marihuanos vartojimo poveikis. Negydant šios būklės, gali pasireikšti įvairios sveikatos komplikacijos.

Žmonės, kurie nuolat vartoja kanapes, rizikuoja susirgti šiuo sindromu. Jis dažniausiai pasireiškia žmonėms, vartojantiems kanapes bent kartą per savaitę. Dažniau pasireiškia suaugusiems, kurie kanapes vartoja nuo paauglystės.

Šiame straipsnyje aptarsime kanapių hiperemezės sindromo priežastis, gydymą ir kitus svarbius šio sindromo aspektus.

Neseniai atrastas sindromas

Kanapių hiperemezės sindromas yra, palyginti, dar naujas. Pirmą kartą apie jį buvo pranešta 2004 m., o nuo to laiko pranešama apie vis daugiau atvejų. Kanapių vartojimui didėjant visame pasaulyje, kai legalizavimo slenkstis mažėja, tikimasi, kad laikui bėgant kanapių vartotojų skaičius dar didės. Nepaisant šios tendencijos, griežto CHS diagnozavimo kriterijaus nėra. Labai svarbu anksti atpažinti CHS, kad būtų išvengta komplikacijų.

Neseniai atliktas tyrimas tikina, kad pacientai, sergantys CHS, yra našta sveikatos priežiūros sistemoms. Endokanabinoidinės sistemos (ECS) patofiziologijos supratimas tebėra svarbus aiškinant klinikines ypatybes ir galimus vaistų tikslus gydant CHS.

CHS dažnis ir paplitimas kinta priklausomai nuo tetrahidrokanabinolio ir kitų kanabinoidų dozių įvairiose kanapių formose.

Simptomai ir diagnostika

Žmonės su CHS kenčia nuo pasikartojančių vėmimo priepuolių. Tarp šių epizodų yra ir laikas be jokių simptomų.

Sveikatos priežiūros specialistai dažniausiai šiuos simptomus skirsto į 3 etapus: prodrominę fazę, hiperemijos fazę ir atsigavimo fazę.

Prodrominė fazė. Šios fazės metu pagrindiniai simptomai dažnai yra ankstyvas rytinis pykinimas ir pilvo skausmas. Kai kuriems žmonėms taip pat atsiranda vėmimo baimė. Dauguma žmonių šiuo laikotarpiu laikosi įprastų valgymo įpročių, o kai kurie pradeda vartoti daugiau marihuanos, nes mano, kad tai padės sustabdyti pykinimą. Šis etapas gali trukti mėnesius arba metus.

Hiperemetinė fazė. Simptomai šiuo laikotarpiu gali būti:

• Nuolatinis pykinimas
• Pasikartojantys vėmimo epizodai
• Pilvo skausmas
• Sumažėjęs maisto suvartojimas ir svorio kritimas
• Skysčių netekimo (dehidratacijos) simptomai

Šios fazės metu vėmimas dažnai būna intensyvus ir slegiantis. Daugelis žmonių prausiasi karštame duše. Jie pastebi, kad tai sumažina pykinimą. Taip gali būti dėl to, kaip karšta temperatūra paveikia smegenų dalį (pagumburį). Ši smegenų dalis veikia ir temperatūros reguliavimą, ir vėmimą. Šios fazės metu, žmonės dažnai kreipiasi į gydytoją. Hiperemetinė fazė gali tęstis tol, kol žmogus visiškai nustoja vartoti marihuaną. Tada prasideda atsigavimo frazė.

Atsigavimo fazė. Per šį laiką simptomai išnyksta. Vėl galima įprastai maitintis. Šis etapas gali trukti dienas arba mėnesius. Simptomai dažnai atsinaujina, jei asmuo vėl pabando ar pradeda vartoti marihuaną.

Daugelis sveikatos problemų gali sukelti pakartotinį vėmimą. Norint nustatyti diagnozę, gydytojas paklaus jūsų apie patiriamus simptomus ir jūsų ankstesnę sveikatos būklę. Taip pat gydytojas atliks fizinį egzaminą, įskaitant pilvo egzaminą. Taip pat gali  ir daugiau tyrimų, kad būtų pašalintos kitos vėmimo priežastys. Tai ypač pasakytina apie tuos, kurie gali reikšti nepaprastąją sveikatos būklę.

Atsižvelgiant į kitus jūsų simptomus, šie testai gali apimti:

• Kraujo tyrimus anemijai ir infekcijai nustatyti
• Elektrolitų tyrimus
• Kasos ir kepenų fermentų tyrimus
• Nėštumo testą
• Šlapimo analizę, siekiant nustatyti infekciją ar kitas šlapimo priežastis
• Narkotikų patikrinimą, siekiant nustatyti su narkotikais susijusias vėmimo priežastis
• Pilvo rentgeno spindulius
• Viršutinė endoskopiją, siekiant apžiūrėti skrandį ir stemplę dėl galimų vėmimo priežasčių
• Galvos kompiuterinę tomografiją, jei atrodo, kad nervų sistemos priežastis gali sukelti vėmimą
• Pilvo kompiuterinė tomografiją siekiant patikrinti, ar nėra sveikatos problemų, dėl kurių gali prireikti operacijos

Kaip ir minėta ankščiau, CHS buvo atrastas tik neseniai, todėl kai kurie sveikatos priežiūros specialistai gali apie sindromą nežinoti ir nepastebėti jo daugelį metų. Jie dažnai painioja CHS su cikliniu vėmimo sutrikimu. Tai sveikatos problema, sukelianti panašius simptomus. Diagnozę gali nustatyti virškinimo trakto ligų specialistas (gastroenterologas).

Tyrėjai turi keletą teorijų apie CHS atsiradimo priežastis. Tiesa, nė viena iš jų nėra paremta tvirtais įrodymais.

Genetika. Kai kurie asmenys gali būti jautresni kanapių toksiškumui dėl genetinių variacijų.

Tam tikrų receptorių reguliavimo sutrikimas. Tyrėjai nustatė du receptorius – CB1 ir CB2, esančius smegenyse, virškinimo trakte, nervų sistemoje ir imuninėje sistemoje, prie kurių jungiasi marihuana. Šie receptoriai reaguoja į specifinius dirgiklius arba aplinkos pokyčius. CB1 receptoriai reguliuoja marihuanos poveikį virškinimo traktui. Per trumpą laiką marihuana gali padėti sumažinti pykinimą ir vėmimą, aktyvindama šiuos CB1 receptorius. Tačiau lėtinis šių receptorių stimuliavimas gali sumažinti jų aktyvumą ir sukelti CHS.

Sulėtėjęs virškinimas. Šių receptorių stimuliavimas žarnyne gali sulėtinti virškinimą ir sukelti pykinimą ir vėmimą.

Toksiškas kaupimasis. Ilgalaikis marihuanos vartojimas gali sukelti kanabinoidų komponentų kaupimąsi smegenyse ir riebaliniuose kūno audiniuose, kurie sukelia toksinį poveikį.

Išsiplėtusios kraujagyslės. Marihuana gali padidinti virškinimo trakto kraujagyslių išsiplėtimą ir sukelti CHS.

Streso reakcija. Ilgalaikis marihuanos vartojimas gali sutrikdyti pagumburio-hipofizės-antinksčių ašį, kuri yra fiziologinė atsako į stresą dalis, sukelianti CHS simptomus.

Temperatūros reguliavimo sutrikimas. Kanapės gali sutrikdyti organizmo gebėjimą reguliuoti temperatūrą, o tai gali sukelti simptomus, ypač tuos, kuriuos laikinai sumažina karštas dušas ir maudynės.

Gydymas

Jei patiriamas labai stiprus vėmimas, gali tekti trumpam pagulėti ligoninėje.
Tai pat gali prireikti šių gydymo būdų:

• Vaistų, padedančių sumažinti vėmimą
• Vaistų nuo skausmo
• Protonų siurblio inhibitorių, skirtų skrandžio uždegimui gydyti
• Dažno karšto dušas
• Išrašytų vaistų, padedančių nusiraminti (benzodiazepinai)

Nedidelei imčiai žmonių sergančiai CHS, pilvo įtrynimas kapsaicino kremu sumažino skausmą ir pykinimą. Kreme esančios cheminės medžiagos turi tokį patį poveikį kaip karštas dušas.  Simptomai dažnai palengvėja po dienos ar dviejų, nebent marihuana vartojama anksčiau. Norėdami visiškai pasveikti, turite nustoti vartoti marihuaną. Kai kurie žmonės gali gauti pagalbos iš narkotikų reabilitacijos programų, kad jiems būtų suteikta specialistų pagalba mesti rūkyti.

Taip pat gali padėti kognityvinė elgesio terapija arba šeimos terapija. Jei nustosite vartoti marihuaną, simptomai neturėtų atsinaujinti.

Šio sindromo išvengsite nenaudodami marihuanos bet kokia forma. Kartais žmonės nepripažįsta, kad kanapių vartojimas gali sukelti CHS. Taip nutinka todėl, nes kai kurie žmonės, daugelį metų vartojantys marihuaną, tik po kurio laiko marihuanos vartojimo susiduria su simptomais. Tačiau žmonės su CHS turi visiškai nustoti jį naudoti. To nepadarius, simptomai greičiausiai sugrįš.

Marihuanos nutraukimas taip pat gali teigiamai veikti:

• Plaučių funkciją
• Atmintį ir mąstymo įgūdžius
• Miegą
• Depresijos ir nerimo sumažėjusią riziką

Galimos komplikacijos

Yra keletas galimų CHS komplikacijų. Kaip ir bet kuria liga ar sindromu, dėl kurio atsiranda dažnai vėmimas, kyla susirūpinimas dėl elektrolitų ir skysčio pusiausvyros organizme. Pacientams, kurie nesugeba reaguoti į anemetinį gydymą, kyla didelė dehidratacijos rizika ir dėl maistinių trūkumų.

Kitos žinomos jungtinės ir nekontroliuojamos vėmimo komplikacijos apima aspiracijos ir vėlesnį pneumonitą arba aspiracijos pneumoniją, taip pat ar stemplės sienos sužalojimą, pvz.:

Jei sindromas ilgą laiką negydomas, taip pat yra galimos šios komplikacijos:

• Raumenų spazmai ar silpnumas
• Priepuoliai
• Inkstų nepakankamumas
• Širdies ritmo sutrikimai
• Šokas
• Labai retais atvejais smegenų patinimas (smegenų edema)