Remiantis tyrimais, CBD aliejus gali padėti nuo Parkinsono ligos

Kanabidiolis – CBD – yra natūraliai kanapėse randamas kanabinoidas, turintis raminančių, anti uždegiminių savybių. Kitaip nei tetrahidrokanabidolis THC, kanabidiolis nesukelia euforinės, intoksikacinės būsenos. CBD vartojimas sparčiai populiarėja kaip natūralus būdas sumažinti nerimo ir streso lygius, pagerinti miegą ir psichologinę žmogaus būseną.

Kanapėse yra randama daug naudingų veikliųjų medžiagų – kanabinoidai, terpenai, flavonoidai. Kadangi ilgą laiką kanapės buvo laikomos tik psychoaktyvia medžiaga rekreaciniam naudojimui, dar nėra itin daug žinoma apie teigiamą šio augalo poveikį. Šiuo metu vyksta įvairios studijos, tiriančios kanapių gebėjimą padėti žmonėms, sergantiems įvairiomis ligomis. Medicinos ir farmakologijos pasaulyje cirkuliuoja daug gera žadančių žinių, kad kanabidiolis turi savybių, galinčių malšinti išsėtinės sklerozės, autoimuninių bei psichologinių ligų simptomus. Nauji tyrimai rodo, kad kanapėse esančios veikliosios medžiagos taip pat gali padėti žmonėms, sergantiems Parkinsono liga.

Parkinsono liga

Parkinsono liga – lėtinė neurologinė liga, kurios metu nyksta galvos smegenų srities, atsakingos už judesių kontrolę, ląstelės. Liga pasireiškia eisenos pakitimais, orientacijos, rijimo, kalbos, pusiausvyros sutrikimais, mąstymo ir judesių sulėtėjimu, galūnių bei kūno sukaustymu, drebuliu. Manoma, kad ligą sukelia dopamino – biocheminės medžiagos, atsakingos už atmintį, judesius, motyvaciją, nuotaiką ir dėmesį – sumažėjimas nervų sistemoje. Parkinsono ligos atveju, dopamino trūkumas atsiranda dėl smegenyse esančios zonos, vadinamos juodąja medžiaga, ląstelių nykimo. Kadangi ši liga taip artimai susijusi su ląstelių nykimu, Parkinsono liga yra laikoma neurodegeneraciniu susirgimu.

Parkinsono liga yra gydoma vaistais. Egzistuoja ir pagalbiniai chirurginiai bei fizioterapiniai gydymo metodai. Vaistai yra skiriami, kai progresuojanti liga pradeda trukdyti paciento darbiniam ir/ar kasdieniam gyvenimui. Kadangi svarbiausia medžiaga, lemianti Parkinsono ligą, yra dopaminas, šiuo metu dažniausiai naudojami vaistai yra tie, kurie padeda kompensuoti dopamino smegenyse trūkumą. Deja, šie vaistai gali sukelti itin nemalonių šalutinių poveikių: nevalingus judesius galūnėse, liemenyje ar veide, kartais pacientai patiria haliucinacijas ir deliuzijas (tai psichologinis reiškinys, kai žmogus tiki dalykais, kurie nėra įmanomi. Šis simptomas itin būdingas sergant šizofrenija). Tyrimai rodo, kad net 60% žmonių, sergančių Parkinsono liga, patiria haliucinacijas ir deliuzijas net nevartodami vaistų, tad šis šalutinis poveikis gali be galo apsunkinti žmogaus gyvenimo kokybę.

Parkinsono liga – ne tik sutrikę judesiai ir sulėtėjęs mąstymas. Šis sutrikimas gali atnešti daug įvairių simptomų, kurie nėra žinomi daugumai žmonių. Tokie simptomai gali būti:

• Miego sutrikimai.
• Depresija ir nerimas.
• Besikeičiantis balso garsumas/tonas.
• Uoslės praradimas.
• Kognityvinių funkcijų sutrikimai.
• Kraujospūdžio pakitimai judant.
• Distonija (skausmingi raumenų susitraukimai ir įtampa).
• Bradikinezija (judesių sulėtėjimas ar net visiškas dingimas) veide ir galūnėse.
• Nuovargis ir apatija.

Negana to, Parkinsono ligai gydyti skirti medikamentai gali sukelti tokius mažiau žinomus simptomus kaip pykinimas, vidurių užkietėjimas, žemas kraujospūdis, adekvataus mąstymo praradimas, elgesio problemas (poreikis lošti, nesugebėjimas atsitraukti nuo atliekamos veiklos, psichologinis sąstingis, kurio metu žmogus tarsi „užstringa“ savo galvoje).

Visgi derėtų prisiminti, kad net jei Parkinsono ligos gydymas nėra iki galo ištobulintas, tai nereiškia, kad jo reikia atsisakyti. Mokslininkai sparčiai dirba su naujais medikamentais ir gydymo metodais, kurie galėtų palengvinti sergančių žmonių gyvenimą, tačiau kol kas efektyviausias būdas slopinti simptomus ir lėtinti ligos eigą yra Levodopa vaistai, veikiantys nervų sistemą. Kol kas tik šie vaistai pasirodė pakankamai efektyvūs motoriniams Parkinsono ligos sukeltiems simptomams. Kitiems ligos požymiams – emocinei būsenai, miego kokybei – gydyti yra skiriami kitokie medikamentai ir/ar jų kombinacijos, o tarp jų vietą gali rasti ir kanabidiolis CBD.

CBD ir Parkinsono liga

Kol kas kanabidiolis CBD dar nebuvo naudotas ilgalaikiam Parkinsono ligos gydymui. Paties CBD poveikių tyrimai prasidėjo vos prieš kelias dešimtis metų, tad nėra pakankamai įrodymų, ar kanabidiolis gali būti naudojamas būtent ligos židiniui gydyti, tačiau studijos rodo, kad CBD produktai gali padėti su kai kuriais Parkinsono ligos sukeliamais simptomais, susijusiais su psichologine paciento būsena ir miego sutrikimais.

2014 m. atliktas tyrimas su 22 žmonėmis parodė, kad kanapių vartojimas padėjo pacientams, sergantiems Parkinsono liga, numalšinti sutrikimo sukeliamą skausmą. Verta paminėti, kad šios studijos buvo atliktos su medicinine marihuana, kurioje yra ir CBD, ir THC, sukeliančio psichiką veikiančias reakcijas. Tuo tarpu tyrimai su gyvūnais atskleidė, kad vien kanabidiolio CBD vartojimas gali palengvinti skausmus ir uždegimą, dažnai pasitaikančius sergant Parkinsono liga.

Aukščiau minėta, kad pacientai su Parkinsono liga neretai skundžiasi dėl pasitaikančių haliucinacijų ir deliuzijų. Kartu su psichologiniu sutrikimu, šie simptomai sukelia psichozę – būseną, kai žmogus praranda ryšį su realybe ir gali potencialiai kelti pavojų sau ir kitiems. Nors visiems yra prieinami antipsichotikai – vaistai, padedantys kontroliuoti šiuos simptomus – dauguma jų veikia per organizmo dopamino receptorius. Kadangi Parkinsono liga yra glaudžiai susijusi su šios medžiagos veikla, kai kurie antipsichotinių savybių turintys medikamentai gali pabloginti paciento sveikatą. Dėl šios priežasties yra studijuojama CBD ir psichozės sąveika. Šiuo metu yra manoma, kad CBD produktai veikia per visiškai kitas neurologines sistemas nei antipsichotikai, todėl kanabidiolis turi potencialo padėti palengvinti psichozės simptomus nepakenkdamas bendrai žmogaus sveikatai.

Parkinsono ligai skirti gydyti vaistai neretai gali sukelti nevalingus raumenų judesius, kurie dar labiau pablogina žmogaus sveikatą. Jau 1986 m. atlikti tyrimai rodo, kad raminantis, anti uždegiminis kanabidiolio poveikis gali padėti sumažinti Parkinsono ligos sukeltus traukulius, nesukeldami ligos pablogėjimo.

Įvairūs tyrimai ir atsiliepimai rodo, kad kanabidiolis padeda pagerinti miego kokybę ir psichologinę būseną dienos metu. Dėl šios priežasties CBD produktai gali būti naudingi žmonėms, sergantiems Parkinsono liga, ne tik jų sutrikimui gydyti, bet ir padėti pasijausti geriau įprastų veiklų metu, kokybiškiau išsimiegoti.

Ar CBD gali padėti išvengti Parkinsono ligos?

Studijos, atliktos su gyvūnais, rodo, kad kanabidiolis turi potencialo ne tik padėti palengvinti Parkinsono ligos simptomus, bet ir užkirsti kelią jos atsiradimui. Tiesa, šio sutrikimo gydymui CBD nepadeda – jau atsiradusiai ligai kanabidiolis įtakos nedaro.

Deja, studijos, atliktos su žmonėmis, ypatingų rezultatų neparodė. Mokslininkai bando ištirti, kodėl kanabidiolis gali teigiamai paveikti gyvūnų smegenis, o žmonių – ne. Visgi kai kurie tyrėjai nepasiduoda ir mano, kad pirmiausia reikia atrasti tinkamiausią CBD vartojimo būdą ir dozę, kuri efektyviausiai paveiktų žmogaus smegenis.

JAV maisto ir vaistų federacija kol kas nei patvirtina, nei paneigia, kokį poveikį CBD produktai gali turėti siekiant užkirsti kelią Parkinsono ligos atsiradimui. Faktas, kad kanabidiolis padeda palengvinti kai kuriuos simptomus, yra patvirtintas, tačiau dėl itin sudėtingos nervinės žmogaus sistemos negalima aiškiai pasakyti, kokį poveikį CBD gali turėti naudojant jį kaip profilaktinę priemonę prieš nervų sistemos degeneraciją.

Tyrimai rodo, kad CBD aliejus, sąveikaudamas su endokanabinoidine žmogaus sistema, gali slopinti nervinių ląstelių degeneraciją, apsaugoti minėtas ląsteles ir padėti atsistatyti po tam tikros žalos. Be to, yra žinoma, kad kanabidiolis turi anti uždegiminių savybių, kurios gali sumažinti uždegiminių ligų atsiradimo riziką. Kadangi Parkinsono liga yra glaudžiai susijusi su nervų sistemos uždegimu, gydytojai spekuliuoja, kad CBD produktai gali būti potenciali prevencinė priemonė. Tam, kad šis faktas būtų patvirtintas, reikia atlikti daugiau tyrimų. Specialistai tikisi gauti atsakymus per ateinantį dešimtmetį.

Kaip naudoti CBD sergant Parkinsono liga?

Pradedantiems vartoti CBD yra rekomenduojama nedidelė, 15mg dozė. Tokiu būdu galima saugiai patikrinti, ar žmogui tinka produktas, kaip jis veikia organizmą. Vėliau galima išbandyti ir stipresnius produktus – tuos, kurie turi 30 ar 50 miligramų veikliosios medžiagos. Derėtų prisiminti, kad kūnas pirmiausia produktą turi metabolizuoti ir apdoroti, tad suvartojus vieną dozę reikėtų palaukti bent kelias valandas prieš vartojant kitą.

Dėl didėjančio populiarumo ir prieinamumo, produktų su kanabidioliu galima rasti visur – maisto produktuose, guminukuose, elektroninių cigarečių skysčiuose, losjonuose, tabletėse, net papilduose su vitaminais. CBD produkto pasirinkimas priklauso nuo individualios būsenos – per burną vartojami produktai veikia visą kūną, tačiau poveikis prasideda vėliau, o ant odos dedami produktai daugiausia paveikia tik tą vietą, kur produktas patenka.

Sergant Parkinsono liga, yra keletas CBD produktų pasirinkimų, kurie padėtų vartoti kanabidiolį patogiai:

• Aliejai, milteliai, tinktūros. Šios CBD formos yra ar gali būti paverčiamos į skystį, kurį galima nuryti arba laikyti po liežuviu. Toks CBD vartojimo būdas gali būti priimtinesnis tiems, kurių liga apsunkina kramtymą arba tablečių rijimą. Jei norima greičiausio poveikio, derėtų produktą laikyti po liežuviu. Tokiu būdu veiklioji medžiaga greičiau pasiekia kraujotakos sistemą ir visą kūną.
• Tabletės. Jų poveikis prasideda itin lėtai, tačiau tabletės ir/ar įvairios kapsulės gali būti geresnis pasirinkimas tiems, kuriems ypač dreba rankos ir/ar yra sunku įsipilti tinkamą skysto produkto dozę. Turint problemų su skysčių dozavimu, galima bandyti praryjamus produktus.
• Kremai ir losjonai. Jei liga sukelia stiprų raumenų ir/ar sąnarių sąstingį ir/ar skausmą, galima išbandyti ant odos dedamus produktus. Tai gali būti kremai ir losjonai. Turint problemų su produkto aplikacija, galima rinktis ir kanabidiolio pleistrus, kurie tvirtai prilimpa prie odos ir gali palaikyti gaunamą CBD dozę ilgesnį laiką.
• Valgomi produktai. Jie tinka tuo pačiu atveju, kaip ir tabletės – jeigu yra sunku dozuoti skysčius. Valgomi produktai, tokie kaip guminukai, saldainiai ar net duona, gali palengvinti produkto vartojimą, jei žmogui nepatinka tiesioginis CBD skonis ar kvapas. Verta paminėti, kad nėra aišku, kokio dydžio dozė bus įtraukta į organizmą ir kada prasidės CBD poveikis, nes kiekvieno žmogaus organizmas ir medžiagų absorbcija yra labai individualus.
• Rūkymas. Yra begalė prekių ženklų, kurie parduoda vienkartines ir/ar daugkartines elektronines cigaretes su kanabidioliu. Rūkomoji CBD forma suteikia poveikį beveik iškart, tačiau trunka trumpiau ir gali sužaloti plaučių audinius. Nerūkantiems žmonėms nerekomenduojama naudoti CBD šia forma.

CBD rizikos ir šalutiniai poveikiai

Nors dauguma tyrimų rodo, kad kanabidiolis nesukelia šalutinių poveikių, o jei sukelia, tai itin nestiprius, kai kurių žmonių organizmai į CBD reaguoja jautriau. Be to, kanabidiolis gali sąveikauti su jau vartojamais medikamentais, tad jei naudojate kokius nors vaistus, būtinai pasitarkite su gydytoju, ar jums galima išbandyti CBD turinčius produktus. Šiuo metu yra žinoma, kad kanabidiolis neigiamai sąveikauja su kraują skystinančiais vaistais, kai kuriais antidepresantais ir antipsichotikais, turinčiais atpalaiduojantį ir/ar raminantį poveikį.

Jei pacientas turi nemažai alergijų, rekomenduojama pirmiausia išsitirti, ar nėra alergijos kanapėse randamoms medžiagoms arba pradėti nuo dar mažesnės CBD dozės ir pažiūrėti, kaip organizmas reaguoja į naują produktą.

Patyrus tokius šalutinius poveikius kaip lengvas nuovargis, pasikeitęs apetitas, pykinimas ar viduriavimas, burnos sausėjimas, susijaudinti nederėtų. Tai yra dažniausiai pasitaikantys CBD sukeliami šalutiniai poveikiai.

Patyrus kokius nors kitus, aukščiau neminėtus arba itin stiprius šalutinius poveikius, derėtų medžiagos vartojimą iškart nutraukti ir kreiptis į gydytoją arba greitosios medicinos pagalbos punktą.