Ar CBD gali pakeisti antidepresantus?

Depresija yra dažna liga visame pasaulyje. Ja serga 3,8 proc. gyventojų, įskaitant 5 proc. suaugusiųjų ir 5,7 proc. vyresnių nei 60 metų žmonių. Taigi, tai yra maždaug 280 milijonų žmonių visame pasaulyje. Depresija yra gydoma įvairiais būdais, tačiau populiariausias yra psichiatro paskiriamas gydymas antidepresantais. Antidepresantai yra specialūs vaistai nuo depresijos.

Tobulėjant mokslo pažangai, mokslininkai ieško įvairių naujų būdų kaip galima būtų kovoti su šia liga. Daug žadanti priemonė yra kanabidiolio (CBD) produktai, kurie šiuo metu sparčiai populiarėja. Šiame straipsnyje plačiau papasakosime kas yra depresija, aptarsime CBD naudą depresijos gydymui bei atsakysime į klausimą, ar ši priemonė gali pakeisti antidepresantus.

Kas yra ši klastinga liga?

Depresijos negalima maišyti su įprastais nuotaikų svyravimais ir trumpalaikėmis emocinėmis reakcijomis į kasdienio gyvenimo iššūkius. Dažni suaugusiųjų depresijos požymiai yra susierzinimo jausmas, nesugebėjimas susikaupti, liūdesys, tuštumos jausmas, nerimas, nusivylimas, pyktis ir kaltės jausmas. Asmenys, sergantys depresija, taip pat gali patirti apetito svyravimus ir prarasti susidomėjimą anksčiau mėgta veikla.

Depresijos atsiradimui įtakos turi įvairios aplinkybės. Traumos, pavyzdžiui, artimo žmogaus netektis, gyvenimo aplinkybių pasikeitimas, santykių problemos ir genetika, gali prisidėti prie depresijos išsivystymo. Žmonės, kurie piktnaudžiauja alkoholiu ir narkotikais, dažniau kenčia nuo depresijos. Liga gali atsirasti spontaniškai arba plisti šeimoje.

Remiantis Amerikos psichiatrijos asociacijos atnaujintu psichikos sutrikimų diagnostikos ir statistikos vadovu, depresinio sutrikimo diagnozė pagrįsta atidžiai stebint pacientą mažiausiai dvi savaites. Jei asmuo didžiąją dienos dalį, beveik kiekvieną dieną, per minėtą laikotarpį jaučia bent penkis iš šių simptomų, gali būti diagnozuota klinikinė depresija.

• Tuštumo, nevertingo jausmas
• Prarastas susidomėjimas veikla, kuri kažkada patiko ir teikė džiaugsmą
• Dramatiški apetito ar svorio svyravimai, nesusiję su mitybos įpročiais
• Dažnas nuovargis
• Neišeina susikaupti ir priimti sprendimus
• Pasikartojantis nerimas
• Nemiga
• Pasikartojančios mintys apie savižudybę

Vienas iš pagrindinių simptomų, naudojamų diagnozuojant klinikinę depresiją yra nuolat prasta nuotaika arba susidomėjimo ar malonumo praradimas.

Žinoma, jei šie simptomai pasireiškia laikinai, depresijos gali ir nebūti. Tačiau kai jie apsunkina normalią veiklą, tai rodo, kad gali išsivystyti didelis depresinis sutrikimas.

Geriausias būdas pradėti kovoti su depresija yra pasikonsultuoti su gydytoju, psichiatru ar psichoterapeutu.

Siekdamas išsiaiškinti depresijos tipą, gydytojas gali pridėti vieną ar daugiau specifikacijų. Specifikacija reiškia, kad sergate depresija su specifinėmis savybėmis, tokiomis kaip:

Nerimas – depresija su neįprastu neramumu arba nerimu dėl galimų įvykių arba kontrolės praradimo

Mišrios savybės – tuo pačiu metu depresija ir manija, kuri apima padidėjusią savigarbą, pasitikėjimo jausmą, per didelį iškalbumą ir padidėjusią energiją

Melancholiniai bruožai – sunki depresija, kai nereaguojama į kažką, kas anksčiau teikdavo malonumą, džiaugsmą. Būdinga pablogėjusi nuotaika ryte, dideli apetito pokyčiai ir kaltės, susijaudinimo ar vangumo jausmas.

Netipiniai bruožai – depresija, kai gebate laikinai nudžiugti dėl laimingų nutikusių įvykių. Taip pat būdinga padidėjęs apetitas, pernelyg didelis miego poreikis, jautrumas atstūmimui ir sunkumo jausmą rankose ar kojose.

Psichiniai bruožai – depresija, kurią lydi kliedesiai ar haliucinacijos, kurios gali būti susijusios su nepilnavertiškumu ar kitomis neigiamomis temomis

Katatonija – depresija, apimanti motorinį aktyvumą, kuri pasireiškia nekontroliuojamu ir netikslingu judėjimu arba fiksuota ir nelanksčia laikysena.

Priešgimdinio laikotarpio pradžia – depresija, pasireiškianti nėštumo metu arba kelias savaites ar mėnesius po gimdymo.

Sezoninis modelis – depresija, susijusi su sezonų kaita ir sumažėjusiu saulės spindulių poveikiu.

Ligos gydymas

Kaip ir buvo minėta ankščiau, dažniausiai depresija yra gydoma antidepresantais. Šie vaistai buvo sukurti šeštajame dešimtmetyje ir nuo tol laiko, vis daugiau žmonių juos naudoja. Pasak Ligų kontrolės ir prevencijos centro (CDC), nuo 1999 m. iki 2014 m. antidepresantų vartojimo tendencija Jungtinėse Amerikos valstijose paaugo beveik dvigubai – nuo 7,7 proc. iki 12,7 proc. Įdomu tai, kad moterys du kartus dažniau nei vyrai, visose amžiaus grupėse, vartoja šiuos vaistus (16,5 proc., palyginti su 8,6 proc.).

Antidepresantai gali gydyti depresijos ar kitų psichinės sveikatos problemų simptomus. Tačiau jie ne visada susidoroja su priežastimis. Gydytojai dažnai paskirs juos kartu su pokalbio terapija, kad padėtų išspręsti jūsų psichikos sveikatos problemų priežastis.

Šie vaistai skatina tam tikrų smegenų cheminių medžiagų aktyvumą arba pailgina jų veiklą. Tai apima noradrenaliną ir serotoniną, kurie, kaip manoma, dalyvauja reguliuojant nuotaiką.

Noradrenalinas ir serotoninas yra neurotransmiteriai. Tai yra cheminės medžiagos, perduodančios pranešimus tarp smegenų nervų ląstelių ir tarp nervų bei kitų organų likusioje  kūno dalyje. Sukeldami pokyčius smegenų chemijoje, antidepresantai gali pakelti nuotaiką. Tačiau antidepresantai tinka ne visiems. Taip pat nėra jokių mokslinių įrodymų, kad depresiją sukelia cheminis disbalansas, kurį koreguoja antidepresantai.

Taigi, vis daugiau šnekama apie taip, kaip CBD produktai gali padėti kovoti su depresija. CBD gali padėti reguliuoti tam tikrus procesus jūsų kūne, kurie gali sumažinti šių simptomų sunkumą ir dažnumą.

CBD gali sumažinti nerimą

Daugėja įrodymų, patvirtinančių hipotezę, kad CBD daugeliui žmonių turi anksiolitinių (anti-nerimo) savybių. CBD buvo tiriamas sergant daugeliu nerimo sutrikimų tipų, įskaitant PTSD, obsesinį-kompulsinį sutrikimą, panikos sutrikimą, socialines fobijas ir viešo kalbėjimo baimę.

Vienas mechanizmas, padedantis CBD pasiekti tokį teigiamą poveikį, yra GABA receptorių aktyvinimas. GABA yra pagrindinis slopinantis neurotransmiteris mūsų organizme; paprastais žodžiais tariant, jis veikia kaip rankinis stabdys smegenims – užkertamas kelias neurologiniam sužadinimui. Didesnis GABA ir mažesnis glutamato kiekis yra susijęs su geresniu atsaku į stresą ir mažesniu nerimo lygiu.

Kitas būdas, kuriuo CBD gali padėti sumažinti nerimą, yra sąveika su serotonino receptoriais smegenyse. Serotoninas yra dar vienas svarbus neurotransmiteris, valdantis emocijas, nuotaiką ir laimės jausmą. Žemas serotonino kiekis yra susijęs su depresija ir nors CBD nėra tiesioginis serotonino stiprintuvas, jis gali blokuoti jo reabsorbciją, kad organizmas galėtų jį panaudoti veiksmingiau, todėl nuotaika pakyla.

CBD gali pagerinti nuotaiką ir sumažinti stresą

CBD sąveikauja su endokanabinoidine sistema (ECS). ECS yra pagrindinė visų žinduolių reguliavimo sistema, padedanti organizmui pasiekti ir palaikyti homeostazę. Homeostazė yra atsakinga už visų gyvybiškai svarbių funkcijų, atliekamų kitų sistemų ir organų, pusiausvyrą. ECS reguliuoja atmintį, nuotaiką, skausmo suvokimą, emocijų apdorojimą, vaisingumą, kūno temperatūrą, apetitą, miego ciklus ir kt.

Anandamidas, vienas iš dviejų pagrindinių endokanabinoidų, atlieka svarbų vaidmenį reguliuojant nuotaiką ir skausmą. Prastas anandamido signalas gali sukelti blogesnę reakciją į stresą ir sukelti prastą nuotaiką. Nuolatinis anandamido trūkumas netgi gali sukelti nerimo sutrikimus ir depresiją. CBD gali pagerinti anandamido signalizaciją ir sulėtinti jo skilimą, nes slopina riebalų rūgščių aminohidrolazės (FAAH) fermentą. Dėl to kūnas gali pasiekti didesnę ir stabilesnę anandamido koncentraciją, o tai pagerina nuotaiką ir reakcijas į stresą sukeliančius veiksnius.

CBD prisideda prie neurogenezės

Tyrimai parodė, kad CBD gali paskatinti naujų neuronų susidarymą smegenyse, pagerindamas hipokampo plastiškumą. Hipokampas yra svarbi smegenų sritis, kuri kontroliuoja mūsų pažinimo veiklą, emocijas ir nuotaiką. Pagerėjęs hipokampo neuroplastiškumas buvo susijęs su geresniu kognityviniu efektyvumu ir mažesniu minčių apie savižudybę dažniu depresija sergantiems pacientams.

Taigi, o ar CBD gali pakeisti antidepresantus? Atsakymas yra ne. Nors CBD gali pasiūlyti nemažai naudingų dalykų, kuriuos aptarėme aukščiau, jis negali būti antidepresantų pakaitalu. Niekada nenustokite vartoti paskirtų vaistų, ypač antidepresantų, prieš tai nepasitarę su savo gydytoju. Staigus vaisto vartojimo nutraukimas gali pabloginti depresiją. Štai keletas galimų per greito metimo pasekmių:

1. Antidepresantų vartojimo nutraukimo sindromas, dar vadinamas antidepresantų nutraukimu, atsiranda, kai žmogus staiga nustoja vartoti antidepresantus. Daugelis žmonių, kurie staigiai nustoja vartoti antidepresantus, jaučiasi lyg sirgę gripu ar skrandžio ligomis. Jie taip pat gali patirti nerimą keliančių minčių ar vaizdų.
2. Gydymo atidėjimas. Nustojus vartoti vaistus, galite grįžti į pradinę būseną, kurioje buvote prieš pradėdami vartoti vaistus.
3. Mintys apie savižudybę. Netinkamas gydymas gali padidinti minčių apie savižudybę riziką. Amerikos savižudybių prevencijos fondas teigia, kad labiausiai paplitusi sveikatos problema, susijusi su savižudybe, yra depresija.

Kiti simptomai pablogėja. Nustojus vartoti antidepresantus, gali pablogėti kiti su depresija susiję simptomai, pvz., galvos skausmas, skausmas ar nemiga. Be to, negydoma depresija gali apsunkinti kitų sveikatos problemų valdymą.

Ar galima kartu vartoti CBD ir antidepresantus?

Harvardo medicinos mokyklos instruktorius Peteris Grinspoonas teigia, kad galima saugiai vartoti CBD papildus, tuo metu, kai vartojate antidepresantus. Tačiau yra keletas svarbių aspektų. Pirmiausia, derėtų atsižvelgti į tai, kad CBD nereglamentuoja JAV maisto ir vaistų administracija (FDA). Turite būti užtikrinti, kad CBD gaunate iš patikimo ir kokybiško tiekėjo. „Consumer Reports“ neseniai paskelbė straipsnį apie tai, kaip pirkti CBD, nes jie atliko testus ir nustatė, kad kai kurios papildo formulės neturi CBD.

Taigi, kas gali atsitikti, jei vartosite CBD ir antidepresantus kartu? Deja, kadangi yra nedaug tyrimų, kuriais galima remtis, Grinspoon sako: „CBD turi hipotetinę vaistų sąveiką; klausimas, ar tai kliniškai svarbu, ar ne.“

To priežastis yra ta, kad CBD slopina dvi pagrindines fermentų sistemas, aiškina Grinspoon. Fermentai yra baltymai, kurie pagreitina chemines reakcijas organizme ir atlieka svarbų vaidmenį atliekant tokias funkcijas kaip virškinimas ir kvėpavimas. Jie taip pat padeda metabolizuoti antidepresantus. „Viena sistema yra ta pati, kurią slopina greipfrutas – techninis pavadinimas yra CYP34A fermentų sistema. Taigi, kaip ir greipfrutų sultys, CBD gali sukelti didesnes benzodiazepinų (vaistų nuo nerimo) ar tam tikrų antipsichozinių vaistų dozes“, – aiškina Grinspon. Be to, Grinspoon teigia, kad CBD taip pat slopina sistemą, kuri metabolizuoja daug serotonino reabsorbcijos inhibitorių (SSRI), triciklių antidepresantų ir antipsichozinių vaistų. Tai reiškia, kad CBD papildų vartojimas vartojant šiuos psichiatrinius vaistus hipotetiškai gali sutrikdyti šių vaistų metabolizmą.

Nepaisant to, Grinspoon paaiškina, kad tai paprastai nėra didelė susirūpinimo priežastis daugumai žmonių, vartojančių antidepresantus ar kitus psichikos vaistus. „Be abejo, jei kas nors naudojasi labai subtiliai subalansuotu medicinos pulku, CBD gali jį išmušti iš vėžių dėl dviejų skirtingų fermentų sistemų, kurias jis slopina. Kalbant apie faktinę klinikinę praktiką, aš negirdėjau jokių istorijų apie žmones, kuriems pasireiškė klinikinė dekompensacija dėl CBD įtraukimo į savo režimą“, – sako jis.

Kalbant apie tai, Grinspoon sako, kad galima sąveika turėtų būti laikoma labiau hipotetine nei realia, o CBD šalutinis poveikis yra labai minimalus.