Marihuana yra kilusi iš augalo, vadinamo kanapėmis, kurio mokslinis pavadinimas yra pluoštinė kanapė (angl. Cannabis sativa). Pagrindinė marihuanos veiklioji medžiaga yra THC (delta-9-tetrahidrokanabinolio santrumpa). Šis ingredientas randamas marihuanos augalo lapuose ir žydinčiose dalyse. Hašišas yra medžiaga, paimta iš moteriškų marihuanos augalų viršūnių. Jame yra didžiausias THC kiekis. Marihuana vadinama daugeliu kitų pavadinimų, tokių kaip žolė, hašišas, „Mary Jane“, suktinė ir kt.
Kai kalbama apie šį augalą, svarbu atskirti jo naudojimą medicininėms reikmėms ir pramoginiam vartojimui. Medicininė marihuana naudojama palengvinti tam tikras sveikatos būkles, pvz., epilepsijos simptomus. Tuo tarpu pramoginiais (rekreaciniais) tikslais naudojama marihuana skirta pajausti „euforijos“ jausmą, apsvaigti.
Marihuanos dekriminalizavimas ir legalizavimas iki šiol yra diskutuotina tema. Lietuvoje į šį klausimą žiūrima skeptiškai. Tuo tarpu kai kurios JAV valstijos leidžia legaliai naudoti marihuaną tam tikroms medicininėms problemoms gydyti. Kitos valstybės taip pat po truputį legalizuoja jų naudojimą.
Dažnas marihuanos vartojimas gali sukelti priklausomybę bei sveikatos problemų.
Marihuanos poveikis
Pirmiausia vertėtų aptarti marihuanos poveikį smegenims. Marihuanoje esantis THC veikia smegenis (centrinę nervų sistemą) ir sukelia dopamino, dar kitaip vadinamo laimės hormonu, išsiskyrimą. Dopaminas yra cheminė medžiaga, susijusi su nuotaika ir mąstymu.
Marihuanos vartojimas gali sukelti įvairų poveikį, pavyzdžiui:
- Pakylėjimo, euforijos jausmas (malonūs pojūčiai) arba didelis atsipalaidavimas
- Padidėjęs apetitas
- Padidėjęs regos, klausos ir skonio pojūtis
Kaip greitai pajusite marihuanos poveikį, priklauso nuo to, kaip ją vartojate:
Jei rūkote marihuaną, įkvepiate jos dūmų, poveikį galite pajusti po kelių sekundžių ar kelių minučių. Jei valgysite maisto produktus, kurių sudedamosiose dalyse yra marihuanos, pavyzdžiui, pyragaičius, poveikį galite pajusti per 30–60 minučių.
Marihuana taip pat gali turėti ir nemalonių padarinių:
Gali paveikti jūsų nuotaiką – galite jausti paniką ar nerimą.
Tai gali turėti įtakos tam, kaip jūsų smegenys apdoroja jus supančius dalykus – galite turėti klaidingų įsitikinimų (kliedesių), labai išsigąsti arba susipainioti, matyti ar girdėti dalykus, kurių nėra (haliucinacijos).
Galite pajausti smegenų veiklos pokyčių. Pavyzdžiui, darbe ar mokykloje galite nesugebėti susikoncentruoti ir susikaupti, jūsų atmintis gali susilpnėti. Jūsų koordinacija gali būti paveikta, pavyzdžiui, vairuojant automobilį. Vartojimas taip pat gali turėti įtakos jūsų sprendimams ir jų priėmimams. Dėl to galite daryti rizikingus dalykus, pvz., vairuoti parūkius, turėti nesaugių lytinių santykių.
Kitas marihuanos poveikis sveikatai yra:
- Paraudonavusios akys
- Padidėjęs širdies susitraukimų dažnis ir kraujospūdis
- Infekcijos, tokios kaip sinusitas, bronchitas ir astma
- Kvėpavimo takų dirginimas
- Gerklės skausmas
- Imuninės sistemos susilpnėjimas
Marihuanos priklausomybė
Priešingai paplitusiam įsitikinimui, marihuana yra priklausomybę sukelianti medžiaga. Tyrimai rodo, kad maždaug devyniems procentams vartotojų išsivysto priklausomybė. Apskaičiuotas priklausomybės dažnis didėja tarp tų, kurie pradeda vartoti jauname amžiuje (apytikriai 17 proc. išsivysto priklausomybė) ir tarp žmonių, kurie narkotikus vartoja kasdien (apytikriai 25-50 proc. tampa priklausomi).
Asmenys, kurie yra priklausomi nuo marihuanos, bandydami nustoti vartoti narkotikus gali patirti abstinencijos simptomus: dirglumą, nemigą, sumažėjusį apetitą, nerimą ir potraukį narkotikams.
Nors vaistų, skirtų kovoti su priklausomybe nuo marihuanos / kanapių, šiuo metu nėra, naujausi atradimai apie endokanabinoidinę sistemą suteikia daug vilčių kuriant vaistus, kurie palengvintų abstinencijos simptomus, blokuotų svaiginamąjį narkotikų poveikį ir užkirstų kelią atkryčiui.
Priklausomybė nuo marihuanos dažniausiai diagnozuojama paauglystėje arba jauname amžiuje. Tačiau pastarosios tendencijos, kai visuomenė vis labiau pritaria marihuanos vartojimui ir didėjantis tiek pramoginių, tiek medicininių narkotikų prieinamumas gali padidinti vyresnio amžiaus žmonių priklausomybės lygį. Kaip ir kitų rūšių priklausomybės nuo narkotikų atveju, yra elgesio ir fizinių požymių, galinčių signalizuoti apie priklausomybę nuo marihuanos.
Poveikis sveikatai
Marihuanos vartojimas susijęs su įvairiomis sveikatos problemomis, ypač su širdies ir plaučių problemomis bei psichikos sveikatos sutrikimais. Marihuanos dūmai dirgina plaučius, o dažnai rūkantys žmonės gali patirti daug tų pačių kvėpavimo problemų, su kuriomis susiduria ir tabako rūkaliai, pavyzdžiui:
- Kasdienis kosulys ir skreplių susidarymas
- Dažnos ūminės krūtinės ligos
- Padidėjusi plaučių infekcijų rizika
- Imuninės sistemos pažeidimas
- Smegenų ląstelių žūtis ir centrinės nervų sistemos pažeidimas
- Vaisingumo problemos
- Padidėjęs širdies susitraukimų dažnis ir kraujospūdis
Vienas tyrimas parodė, kad žmonės, kurie dažnai rūko marihuaną, bet nerūko tabako, turi daugiau sveikatos problemų nei tie, kurie marihuanos nerūko, daugiausia dėl kvėpavimo takų ligų. Kol kas nežinoma, ar marihuanos rūkymas didina plaučių vėžio riziką.
Tyrimai taip pat rodo, kad marihuanos vartojimas padidina širdies susitraukimų dažnį 20–100 procentų; šis poveikis gali trukti iki trijų valandų. Vienas tyrimas atskleidė, kad marihuaną rūkantiems žmonėms per pirmąją valandą po šios medžiagos vartojimo širdies smūgio rizika padidėja net 4,8 karto. Rizika gali būti dar didesnė vyresnio amžiaus žmonėms ir tiems, kurie turi širdies sutrikimų.
Daugybė tyrimų sieja nuolatinį marihuanos vartojimą su psichinėmis ligomis. Didelės dozės kai kuriems vartotojams gali sukelti laikiną psichozinę reakciją. Marihuanos vartojimas taip pat gali pabloginti šizofrenija sergančių pacientų ligos eigą. Daugybė didelių išilginių tyrimų taip pat rodo ryšį tarp marihuanos ir psichozės išsivystymo.
Piktnaudžiavimas marihuana taip pat buvo susijęs su kitomis psichinės sveikatos problemomis, tokiomis kaip:
- Depresija
- Nerimas
- Asmenybės sutrikimai
- Mintys apie savižudybę (tarp paauglių)
- Motyvacijos stoka
Marihuanos vartojimas nėštumo metu yra susijęs su padidėjusia kūdikių elgesio problemų rizika. Kadangi THC ir kiti junginiai imituoja organizmo endokanabinoidų chemines medžiagas, nėštumo metu vartojama marihuana gali pakeisti kūdikio besivystančią endokanabinoidinę sistemą vaisiaus smegenyse. Pasekmės vaikui gali būti sunkumai, susiję su dėmesio išlaikymu, atmintimi, problemų sprendimu.
Taip pat įrodyta, kad dažnas vartojimas neigiamai veikia jaunų žmonių smegenų vystymąsi. Poveikis mąstymui ir atminčiai gali trukti ilgai ar netgi būti nuolatinis. Tyrime su asmenimis, kurie pradėjo vartoti narkotikus paauglystėje, atskleista, kad smegenų srityse, atsakingose už mokymąsi ir atmintį, labai suprastėjo ryšys.
Ilgalaikis tyrimas Naujojoje Zelandijoje parodė, kad žmonės, kurie pradėjo intensyviai rūkyti marihuaną paauglystėje, prarado vidutiniškai aštuonis IQ taškus nuo 13 iki 38 metų amžiaus. Prarasti pažintiniai gebėjimai nebuvo visiškai atstatyti tiems, kurie metė rūkyti marihuaną suaugę. Tiems, kurie šį narkotiką pradėjo rūkyti suaugę, reikšmingo intelekto koeficiento sumažėjimo nebuvo nustatyta.
Be to, kadangi marihuanos vartojimas pablogina mąstymą ir motorinę koordinaciją, vairuojant automobilį padidėja sužalojimo ar mirties rizika. Duomenų analizė rodo, kad marihuanos vartojimas daugiau nei dvigubai padidina vairuotojo riziką patekti į avariją. Be to, marihuanos ir alkoholio derinys padidina vairavimo sutrikimus labiau nei bet kuri medžiaga vartojama atskirai.
Gydymo būdai
Priklausomybės nuo marihuanos gydymo galimybės, dar kitaip vadinama „reabilitacija“ yra panašios į priklausomybės nuo alkoholio ir kitų narkotikų gydymo programas. Įrodymais pagrįstos terapijos, tokios kaip dvylikos žingsnių palengvinimas, kognityvinė-elgesio terapija, motyvacijos stiprinimo terapija ir kiti moksliškai pagrįsti metodai gali būti veiksmingos priklausomybės gydymo galimybės, priklausomai nuo asmens situacijos, kitų piktnaudžiavimo narkotikais ir gydymo poreikių. Kadangi nėra vaistų, kurie padėtų kovoti su šia priklausomybe, mokslininkai ieško naujų, natūralių būdų, kurie padėtų su tuo susidoroti. Vienas tokių – gydymas kanabidioliu (CBD).
Teigiama, kad CBD, gali padėti sumažinti norą rūkyti marihuaną. Remiantis žurnale „The Lancet Psychiatry“ paskelbtu tyrimu, CBD yra žinomas kaip preparatas, galintis padėti kovoti su įvairiais sveikatos negalavimais. Tiesa, iki šiol nebuvo daug žinoma, kaip ir kiek jis gali padėti žmonėms mesti rūkyti. „Mūsų tyrimo rezultatai atveria naują terapinę strategiją, skirtą probleminiam kanapių vartojimui klinikinėje aplinkoje valdyti“, – teigė tyrimo vadovas daktaras Tomas Freemanas, Bato universiteto psichologijos katedros priklausomybės ir psichikos sveikatos grupės direktorius. Nors gali atrodyti, kad problematišką kanapių vartojimą gydyti CBD – sudedamąja kanapių augalo dalimi – prieštaringa, THC ir CBD turi priešingą poveikį mūsų endogeninei kanabinoidų sistemai.
Mokslininkų teigimu, iki šiol nėra rekomenduojamų gydymo būdų ar terapijos metodų žmonėms, turintiems problemų dėl kanapių vartojimo, kuriuo serga vis daugiau žmonių. Priklausomybė nuo narkotikų atsiranda, kai smegenys prisitaiko prie didelio jo kiekio, sumažindamos savo jautrumą euforiniam jausmui, kurį sukelia THC, pagrindinė psichoaktyvioji marihuanos sudedamoji dalis.
Tyrimo metu, 82 žmonėms buvo duota 200 mg, 400 mg arba 800 mg geriamojo CBD arba placebo, kad būtų patikrinta, kuri dozė buvo veiksmingiausia. Į tyrimą buvo įtraukti tik tie savanoriai, kurie teigė norintys mesti vartoti marihuaną, bet prieš eksperimentą bent kartą bandę tai padaryti ir jiems nepavyko. Dalyviai taip pat buvo stebimi praėjus šešiems mėnesiams po gydymo.
Tyrėjai nustatė, kad 200 mg dozė nebuvo veiksminga mažinant priklausomybę nuo marihuanos, tačiau 400 mg ir 800 mg dozės padėjo dalyviams ištverti daugiau dienų nevartojus, palyginti su tais, kurie tyrimą atliko su placebu. Tyrėjų pranešime rašoma, kad žmonių, gydytų CBD, šlapime taip pat buvo mažesnis marihuanos kiekis.
