Fibromialgija, iš pradžių vertinta kaip neišvengiama senėjimo proceso dalis, Pasaulinės Sveikatos organizacijos (angl. World Health Organization) oficialia liga buvo pripažinta ne taip jau seniai – tik po 2001 m. Europos Parlamente paskelbtos lėtinio skausmo, kaip savarankiškos ligos, deklaracijos paviešinimo. Statistiniai viso pasaulio duomenys rodo, kad nuo fibromialgijos kenčia maždaug 2-4% visos žmonijos populiacijos. Tarp moterų ši liga paplitusi žymiai plačiau, jos serga kur kas dažniau nei vyrai, kas sudaro  ~70-90% diagnozuotų atvejų. Fibromialgijos diagnozavimas yra nemažas iššūkis medikams, kadangi iki šiol nėra specifinio diagnostinio laboratorinio tyrimo ar biomarkerio jai diagnozuoti. Tad kokia liga yra fibromialgija?

Ligos atsiradimo priežastys, simptomai bei gydymas

Fibromialgija – plačiai visuomenei mažai žinoma, sudėtinga, gana retai diagnozuojama ir nevienareikšmiškai vertinama liga, kurios dalis medikų apskritai netgi nepripažįsta kaip ligos.

Kiekvienam, sergančiam fibromialgija, ligos požymiai bei simptomai gali būti individualūs: pacientai skundžiasi bendru silpnumu ir nuovargiu, juos kamuoja miego, dėmesio koncentracijos ir atminties sutrikimai. Būdingi klinikiniai simptomai taip pat yra plaštakų, pėdų tirpimai, galvos svaigimas, viduriavimas ar vidurių užkietėjimas, dažnas šlapinimasis. Be to, pastebimi pirštų sąnarių pakitimai (jie paburksta ir padidėja). Visgi sudėtingiausias ir absoliučiai visiems pacientams būdingas simptomas – neaiškios kilmės chroniškas skausmas. Būtent išplitęs, lėtinis ir varijuojantis nuo vidutinio iki stipraus lygio skausmas yra pagrindinis fibromialgijos diagnostinis kriterijus. Kartais jis gali būti labai intensyvus, duriančio, diegiančio, maudžiančio pobūdžio. Skaudėti gali įvairias kūno dalis skirtingu metu, būdingi tipiški simetriški jautrumo taškai, tačiau galimi ir visą kūną apimantys skausmai. Dėl ilgalaikio skausmo ir nuolatinio nuovargio būsenos sergantis žmogus gali jaustis piktas, dirglus, blogos nuotaikos, tokiems pacientams labai būdingas nerimas, sunku mokytis, susikaupti protiniam darbui. Ilgainiui ši nuolatinė nervinė įtampa gali peraugti netgi į depresiją. Ieškodami skausmo ir jos sukeltų pasekmių priežasties žmonės aplanko ne vieną specialistą: kreipiamasi į kardiologus, neurologus, gastroenterologus, tačiau dažniausiai nė vienas jų neranda konkrečios priežasties, nes iki šiol nėra tiksliai žinoma, kas sukelia fibromialgiją, kas tai per liga ir dėl ko ji išsivysto.  Dalis medikų teigia, jog liga yra organinės kilmės, kiti gi įsitikinę, kad skausmo priežastys – psichologinės ir fibromialgiją įvardija kaip nervų sistemos ligą, skausmo suvokimo sutrikimą. Kalbant paprastai, sveiko žmogaus centrinė nervų sistema, smegenys ir smegenų neuronai impulsus, siunčiamus iš skausmo receptorių, suvoktų kaip šaltį ar nemalonų prisilietimą, tuo tarpu  nuo fibromialgijos kenčiančio žmogaus skausmo receptoriai tampa pernelyg dirglūs ir jautrūs, o smegenys dėl neaiškių priežasčių tą suvokia kaip skausmą.

Kadangi iki šiol neaišku, kas sukelia fibromialgiją, jos gydymas, kaip ir pats diagnozavimas, yra komplikuotas ir nevienareikšmiai vertinamas. Būtina pabrėžti, kad fibromialgijai, kaip ir COVID-19, gydyti konkrečių vaistų nėra, todėl medikai visuotinai pataria pradėti nuo nemedikamentinių gydymo priemonių. Nepaisant nuolatinio skausmo ir nuovargio, pacientams patariama stengtis gyventi kasdieninį gyvenimą ir primygtinai rekomenduojama užsiimti aktyvia fizine veikla: nors atrodytų, jog judėjimas kenčiant skausmą tik blogina situaciją, iš tiesų sveika gyvensena ir mankšta pagal galimybes pakankamai veiksmingai padeda slopinti pasireiškiančius simptomus. Sunkesniais atvejais skiriami kompetetingų institucijų, tokių kaip JAV veikiančios maisto ir vaistų administracijos (FDA) patvirtinti opiodiniai analgetiniai vaistai (pvz., tramadolis, duloksetinas, milnacipranas, pregabalinas), antidepresantai (pvz. aminitriptilinas) ar miegą normalizuoti padedantys vaistai.

Visgi pažanga medicinos srityje ir nuolat atliekami moksliniai tyrimai teikia vilčių apie alternatyvius fibromialgijos gydymo būdus, tokius kaip meditacija, joga ar akupunktūra. Šalia jau išvardintų būdų neabejotinai reikėtų paminėti dar vieną – tai kanabidiolio CBD preparatai įvairių aliejų bei ekstraktų pavidalu.

Tyrimai, nagrinėjantys CBD poveikį sergantiems fibromialgija

Skirtingai nei tetrahydrokanabidiolis THC, CBD yra kanapių augalo sudedamoji dalis, neturinti svaiginančio psichotropinio poveikio, priešingai – vis daugėja mokslinių tyrimų, patvirtinančių teigiamą CBD poveikį žmogaus savijautai, ypač kalbant apie poveikį mažinant įsisenėjusius skausmą sukeliančius procesus. Kadangi vienas iš pagrindinių fibromialgijos simptomų yra lėtinis skausmas, CBD galėtų būti vienas iš šios ligos gydymo būdų. Aptarsime svarbiausius tyrimus ir studijas, nagrinėjančius CBD poveikį sergantiems fibromialgija.

  1. E. Lynch ir F. Campbell bei tas pats M. E. Lynch ir M. A. Ware 2011 m. ir 2015 m. atliko dvi sistemines kanapių ir (arba) kanabinoidų vartojimo sergant lėtiniu ne vėžiniu skausmu (neuropatiniu skausmu, fibromialgija, reumatoidiniu artritu ir mišriu lėtiniu skausmu) apžvalgas, kuriose išanalizavo 18 atsitiktinių imčių kontroliuojamų tyrimų, paskelbtų 2003-2010 m., ir 11 tyrimų, paskelbtų atitinkamai 2011–2014 m. Visuose 29 tyrimuose dalyvavo apie 2000 dalyvių, o tyrimų trukmė siekė kelias savaites. Maždaug 75% tiriamųjų buvo pastebėtas reikšmingas analgetinis kanabinoidų poveikis, o dalis iš jų taip pat pabrėžė apie antrinių simptomų pagerėjimą (ramesnį miegą ar spazmų sumažėjimą/susilpnėjimą).

2016 m. apžvalgoje, paskelbtoje žurnale „Kanapės ir kanabinoidų tyrimai“ (angl. „Cannabis and Cannabinoid Research“), pateikta įrodymų, kad CBD itin veiksmingas sergant migrena ir dirgliosios žarnos sindromu, kurie yra glaudžiai susiję su fibromialgija ir dažnai yra lydintys jos simptomai. Autoriai taip pat teigia, kad CBD gali efektyviai kovoti su uždegiminiais procesais. Fibromialgija šiuo metu neklasifikuojama kaip uždegiminė būklė, tačiau tyrimai rodo, kad kai kuriais atvejais ji gali būti viso kūno jungiamojo audinio tinklo uždegimas. Jei ši hipotezė bus patvirtinta išsamesniais tyrimais, tai bus svari priežastis fibromialgijos gydymui naudoti būtent CBD.

Mičigano Universiteto (JAV) mokslininkų komanda, vadovaujama daktaro K. Boehnke, atliko vieną iš naujausių tyrimų. Rezultatai buvo paskelbti 2021 m. žurnale „Skausmas“ (angl. „The Journal of Pain“). Šiame tyrime buvo analizuota, ar žmonėms, vartojantiems potencialiai priklausomybę sukeliančius skausmą malšinančius vaistus, tokius kaip opioidai, galėtų palengvėti, pakeičiant juos nereceptiniais kanabidiolio turinčiais preparatais. Tyrimo grupė sutelkė dėmesį į 878 fibromialgija sergančius žmones, kurie skausmo malšinimui vartojo CBD, pradedant nuo rūkomų preparatų ir baigiant aliejais bei kitais CBD ekstraktais. Tyrėjai nustatė, kad daugiau nei 70% pacientų, vartojusių CBD fibromialgijos simptomams gydyti, tai darė kaip opioidų ar kitų skausmą malšinančių vaistų pakaitalą. Daugelis pranešė, kad po to, kai pradėjo vartoti CBD, jie apskritai nustojo vartoti opioidus arba ženkliai sumažino jų vartojimą. „Mes nesitikėjome tokių reikšmingų rezultatų. Atradimas, kad produktai, sudėtyje turintys tik CBD, veiksmingai sumažino skausmą ir buvo visiškai ar iš dalies pakeisti vaistais nuo skausmo, yra daug žadantis ir vertas tolesnių tyrimų“, pažymėjo K. Boehnke.

Kadangi, kaip minėta, itin išsamių ir plačių klinikinių tyrimų apie CBD poveikį kenčiantiems nuo fibromialgijos kol kas nėra,  taip pat nėra daug ir duomenų apie CBD šalutinį poveikį. Visgi iš tų, apie kuriuos pranešta, minima kepenų fermentų pokyčiai, burnos sausumas, žemas kraujo spaudimas, galvos svaigimas, mieguistumas.

CBD veikimo mechanizmas prieš fibromialgijos sukeliamą skausmą

Kaip konkrečiai CBD veikia skausmo šaltinį? Pluoštinėje kanapėje (Cannabis sativa L.) randami kanabinoidai veikia organizmą jungdamiesi prie endokanabinoidinės sistemos receptorių. Šią sistemą, besidriekiančią per visą kūną, turi kiekvienas žmogaus organizmas. Endokanabinoidinė sistema turi du pagrindinius receptorių tipus – CB1 ir CB2. Pirmasis CB1 receptorius daugiausiai randamas smegenų neuronuose, stuburo smegenyse ir periferinėje nervų sistemoje. Antrojo tipo  CB2 receptoriai aptinkami imuninėje, virškinimo sistemose.  Remiantis 2016 m. atliktu tyrimu, sumažėjęs natūralių kanabinoidų kiekis organizme gali būti pagrindinė tokių ligų, kaip migrena ir fibromialgija, priežastis. Endokanabinoidinės sistemos stimuliacija CBD produktais aktyvuoja CB1 ir CB2 receptorius, skatindama organizmą gaminti ir lengviau įsisavinti natūralius kanabinoidus, kurie ženkliai sumažina skausmą ir uždegimą. Taigi trumpai tariant galima teigti, jog CBD tarsi kompensuoja tam tikrus endokanabinoidų sistemos trūkumus, dėl kurių iš esmės atsiranda įvairūs skausmai.

Pabaigai

Kanapės ir jų ekstraktai įvairiems skausmams gydyti istoriškai buvo naudojami nuo seniausių laikų. Pastarojo meto medicinos ir vaistų pramonės pažanga leido išskirti kanapėse esančias veikliąsias medžiagas ir gaminti kanabinoidinius produktus, kurie beveik neturi psichoaktyvios įtakos ir reikšmingai palengvina skausmą, gerina miego kokybę bei emocinę žmogaus savijautą. Klinikinių tyrimų apie CBD poveikį sergant fibromialgija nėra daug, be to, ir jau atlikti tyrimai yra gana riboti, tačiau  retrospektyvių tyrimų ir pacientų apklausos pabrėžia neabejotiną CBD naudą žmonėms, kenčiantiems nuo chroniško skausmo. CBD preparatų vartojimas yra saugus, nesukeliantis priklausomybės, o galima šalutinio poveikio rizika yra žymiai menkesnė nei paciento patiriamas palengvėjimas ir bendros gyvenimo kokybės pagerėjimas, todėl kanapių, kaip vaistinės žaliavos, klausimas kiekvienais metais tampa vis aktualesnis. Dabartiniai įvairių, nors ir negausių stebėsenos tyrimų rezultatai patvirtina CBD naudojimą gydant lėtinį suaugusiųjų skausmą, todėl CBD preparatai šalia jogos, meditacijos, ir akupunktūros ateityje pelnytai turėtų tapti alternatyviu fibromialgijos gydymo būdu.

Leave a Reply

Pin It