Straipsnio turinys
Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašai – tai jų klasifikacija tarptautiniu mastu, sudaryta remiantis 1961 m. Jungtinių Tautų Organizacijos (JTO) Bendrąja narkotinių medžiagų konvencija ir 1971 m. JTO Psichotropinių medžiagų konvencija. Pasaulinės Sveikatos organizacijos (angl. World Health Organization) Priklausomybės nuo narkotikų ekspertų komitetas jau prieš ketverius metus paskelbė rekomendacijas dėl narkotinių ir draudžiamųjų medžiagų sąrašo pakeitimo – išbraukti kanapes bei jų dervas iš aukščiausios psichotropinių medžiagų kategorijos, kuriai priklauso tokie sunkūs narkotikai kaip heroinas, sukeliantys itin žalingus padarinius žmogaus sveikatai. Remiantis šiomis PSO rekomendacijomis, buvo pripažinta medicininė kanapių vertė, ir 2020 m. JTO narkotinių medžiagų komisija išbraukė kanapes bei jų dervas iš aukščiausio IV kvaišalų pogrupio, taip sukurdama galimybes kanapių tyrimams, naujų vaistų kūrimui ir jų naudojimui medicinos tikslais.
Remiantis dabartiniais ES ir Lietuvos teisės aktais, pluoštinių kanapių preparatai, kurių sudėtyje dominuoja kanabidiolis (CBD) ir ne daugiau nei 0,2% psichoaktyvios medžiagos tetrahidrokanabinolio (THC), yra visiškai legalūs. Pluoštinėse kanapėse yra net apie 600 įvairių biologinių medžiagų (vien kanabinoidų priskaičiuojama daugiau nei 100 rūšių), tačiau viena vertingiausių ir labiausia ištirtų laikomas kanapių lapuose ir žieduose randamas kanabidiolis CBD. Ši aktyvioji medžiaga, sąveikaudama su natūralia žmogaus endokanabinoidų sistema, padeda palaikyti pusiausvyrą nervinėje ir imuninėje sistemose. CBD, veikdamas kaip paties organizmo gaminamų kanabinoidų pastiprinimas ir skatindamas organizmą lengviau įsisavinti natūralius kanabinoidus, mažina įtampą, turi raminamąjį poveikį ir gerina miego kokybę. Kalbant apie CBD įtaką miego procesui, yra nemaža CBD vartojusių žmonių liudijimų apie CBD poveikį sapnams. Teigiama, kad CBD sustiprina sapnų ryškumą, o kartais netgi išprovokuoja košmarus. Kadangi miegas yra vienas iš svarbesnių žmogaus gyvenimo kokybei turinčių veiksnių, vertėtų CBD poveikio miegui (o kartu ir sapnams) temą aptarti išsamiau.
Miegas ir jo reikšmė žmogaus gyvybinėms funkcijoms
Kokybiškas miegas yra geros sveikatos ir ilgaamžiškumo garantas bei, pasak Pasaulinės Sveikatos organizacijos (PSO), vienas svarbiausių sveikos gyvensenos komponentų. Nors miego metu žmogaus fiziologinės funkcijos susilpnėja, o sąmoningas psichikos aktyvumas laikinai dingsta, tačiau tai nėra pasyvus procesas, priešingai – miegant organizme vyksta sudėtingos biocheminės reakcijos ir atkuriamieji kūno bei nervų sistemos procesai, gyvybiškai svarbūs žmogaus organizmui. Miegas būtinas tinkamam imuninės bei endokrininės sistemų funkcionavimui, medžiagų apykaitos balanso palaikymui; miego kokybė ženkliai įtakoja žmogaus savijautą, nuotaikas ir darbingumą. Nors per paskutinius dešimtmečius sukaupta nemažai informacijos ir žinių apie miegą, tačiau net ir XXI-e a. šis procesas lieka vienas paslaptingiausių ir įdomiausių mokslinių tyrimo objektų. Yra žinoma, jog miegą sudaro dvi skirtingos fazės, pasikartojančios ciklais viena po kitos keletą kartų per naktį – tai lėtoji fazė ir vadinamoji greitų akių judesių REM fazė (angl. rapid eye movement). Būtent REM miego metu žmogus sapnuoja.
Kam reikalingi sapnai?
Sapnai yra universali žmogaus patirtis, istorijos ir vaizdiniai, kuriuos žmogaus sąmonė sukuria miegant. Manoma, kad kiekvienas žmogus per naktį susapnuoja 3-6 kartus, nors pats to neprisimena – mat 95% sapnų yra pamirštami vos tik nubudus. Egzistuoja ne viena teorija, kam reikalingi sapnai, tačiau mokslininkai iki šiol vieningos nuomonės neturi, nes nei sapnų susidarymo mechanizmas, nei jų paskirtis nėra tiksliai išaiškinta. Visgi abejonių, jog sapnai veikia žmogaus psichiką, nėra, ir ypatingai tai aktualu tampa kalbant apie košmarus. Jie, sapnuojami ilgą laiką, neigiamai veikia žmogaus savijautą, kelia baimę ir iš esmės trukdo kokybiškam miegui ir poilsiui. Pastaruoju metu daugėja mokslinių tyrimų, patvirtinančių CBD raminamąjį poveikį centrinei nervų sistemai, taigi, kartu ir miegui.
Moksliniai argumentai apie CBD poveikį miegui ir sapnams
Mokslinės literatūros ar juo labiau plačių klinikinių tyrimų apie CBD poveikį miegui ir sapnams yra nedaug, tačiau yra keletas publikacijų, nagrinėjančių šią temą.
2013 m. autoritetingame medicinos žurnale (angl. „Journal of Psychopharmacol“) buvo paskelbti M. H. N. Chagas vadovaujamo tyrimo, atlikto su gyvūnais, rezultatai. Tyrimo tikslas buvo įvertinti sisteminio CBD vartojimo poveikį miego procesui apskritai ir atskirai įvairioms jo fazėms. Suaugę žiurkių patinai po 7 buvo atsitiktinai suskirstyti į keturias grupes. Jiems į pilvaplėvės ertmę buvo sušvirkšta skirtingos CBD dozės (2,5mg/kg CBD, 10mg/kg CBD, 40mg/kg CBD ir placebo), o miego įrašai buvo daromi šviesiu ir tamsiu periodu keturias dienas: dvi dienas iki CBD naudojimo, vieną dieną vartojant CBD (testas) ir vieną dieną po CBD vartojimo (po bandymo). Mokslininkai nustatė, jog bendras miego laikas ženkliai pailgėjo tose grupėse, kurios buvo veikiamos 10mg/kg ir 40mg/kg CBD dozėmis. Taip pat grupėje, tiriamoje su 40mg/kg CBD doze, ženkliai pailgėjo REM miego, dar vadinamo greitų akių judesių faze, latentinis laikotarpis, t.y. laikas, kurio reikia gilaus miego fazei pasiekti. Tai itin svarbus tyrimo aspektas, kadangi per trumpas REM miego latentinis laikotarpis glaudžiai siejamas su miego sutrikimais ir depresijos simptomais. Būtent REM miego stadijos metu žmogus intensyviai sapnuoja, todėl REM miego sutrikimų sumažėjimas netiesiogiai reikštų teigiamą poveikį sapnams. Taigi tyrimo rezultatai leidžia daryti išvadą, kad CBD vartojimas tam tikromis dozėmis sumažina gilaus ir sveikatai svarbaus REM miego sutrikimus, taip pat pailgina bendrą miego laiką, be to, mažina norą miegoti šviesiu paros periodu.
1993 m. profesorius A.W. Zuardi iš Brazilijos San Paulo universiteto su kolegomis atliko CBD poveikio tyrimą prolaktinui (hormonui, kurio pirminė funkcija – moterų pieno gamybos reguliacija) ir kortizoliui (hormonui, išskiriamam patiriant stresą) su 11 sveikų savanorių. Tyrimą sudarė kraujo analizė ir savęs vertinimo skalių taikymas prieš ir po CBD injekcijos, o hormoniniai matavimai atlikti radioimuniniu metodu. Mokslininkai nustatė, kad bazinis prolaktino kiekis po 600mg CBD dozės išliko nepakitęs, tuo tarpu streso hormono kortizolio kiekis kraujyje buvo ryškiai sumažėjęs. Buvo padarytos išvados, kad 600mg CBD dozė trukdo streso hormono sekrecijai ir turi teigiamą bendrą raminamąjį poveikį, o tai, savo ruožtu, suponuoja tokią pat išvadą apie poveikį miegui ir poilsiui.
2019 m. mokslinių straipsnių leidinyje (angl. „Permanente Journal“) buvo paskelbtas retrospektyvinis atvejo tyrimas, kuriame dalyvavo 72 suaugusieji, reguliariai vartoję CBD psichiatrijos klinikoje. Tyrimas atskleidė, kad jau po pirmojo mėnesio 48-iems iš jų (t.y. daugiau nei 65%) miego rezultatai pagerėjo, o 57-iems (t.y. beveik 80%) – sumažėjo nerimo balai. Rezultatai laikui bėgant svyravo, o teigiamas poveikis išnyko iškart, kai tik buvo nutrauktas CBD papildų vartojimas.
Visgi kitame tyrime, paskelbtame 2018 m. žurnale „Farmakologijos ribos“ (angl. „Frontiers of Pharmacology“), nustatyta, kad CBD neturėjo jokio poveikio sveikų jaunų vyrų miego ir pabudimo ciklams. Mokslininkai atrinko 25 sveikus savanorius, atitikusius tam tikrus kriterijus, paskirstė juos į dvi grupes pagal atsitiktinių imčių planą ir prieš pirmą tyrimo naktį skyrė jiems 300mg CBD dozę arba placebą. Antrą naktį ta pati procedūra buvo atlikta naudojant medžiagą, kuri anksčiau nebuvo skirta, t.y. tiems tiriamiesiems, kurie pirmiau gavo CBD dozę, buvo skirtas placebas ir atvirkščiai. CBD arba placebas buvo skiriami likus 30 minučių iki polisomnografijos įrašų pradžios, t.y. prijungtų elektrodų pagalba buvo registruojamos miego stadijos. Įrašai ir stebėjimas truko 8 valandas. Iškart po polisomnografijos buvo taikomos pažintinės ir subjektyvios priemonės, siekiant įvertinti bendrą miego struktūrą, cikliškumą, gilumą ir galimą liekamąjį CBD poveikį. Statistinis tyrimo metu gautų duomenų reikšmingumas tikrintas pasirenkant χ² kriterijų ir apskaičiuojant reikšmingumo lygmenį p. Tyrimo metu gauti duomenys laikomi statistiškai reikšmingais, kai p<0.05, tačiau šiuo atveju gautas rezultatas buvo p>0.05. Taigi buvo patvirtinta išvada, jog 300mg CBD dozė reikšmingo poveikio sveikų savanorių miego procesui nesukėlė ir įprastos miego architektūros nepakeitė. Taip pat per dvi polisomnografinių tyrimų naktis statistiškai reikšmingų pokyčių nebuvo pastebėta ir vertinant subjektyvius bei kognityvinius rodiklius. Visgi tyrimas nebuvo toks platus ir išsamus, jog gautos išvados būtų nekvescionuojamos: reikalingi platesni klinikiniai tyrimai, kuriuose dalyvautų gerokai daugiau tiriamųjų (pageidautina, turinčių miego ir neuropsichinių sutrikimų), o CBD vartojimas būtų nuolatinis ir skiriamas įvairiomis dozėmis. Tik atlikus tokius tyrimus galėtų būti objektyviai įvertintas CBD poveikis pacientų miego/pabudimo ciklams bei įtaka sapnams.
Apibendrinančios išvados apie CBD, miegą ir sapnus
Dėl raminamųjų bei antioksidacinių savybių itin sparčiai populiarėjančio kanabidiolio galima rasti įvairiais pavidalais, tačiau Lietuvoje populiariausias – CBD aliejus. Jis vartojamas kaip vitaminai, labai individualiai, pradedant po 2-3 lašelius per dieną. Nors išsamių klinikinių tyrimų apie kanabidiolio poveikį sapnams nėra, o ir jau atliktų rezultatai gana prieštaringi, mokslas pripažįsta, kad CBD gali turėti jiems įtakos. Įrodymų, kad CBD galėtų padėti susilpninti sapnuojamus košmarus nėra, tačiau verta paminėti, jog žinoma, kad THC slopina REM miegą (taigi ir sapnus), ir kad daugeliu atvejų CBD padeda pakeisti THC poveikį priešinga linkme. Tai reikštų, kad CBD (o galbūt ir kiti kanabinoidai) gali sustiprinti, suintensyvinti ir paryškinti REM miego metu regimus vaizdinius, nepriklausomai nuo to, ar jie malonūs, ar košmariški. Visgi atrodo, kad CBD poveikis sapnams yra labai individualus ir gali priklausyti nuo to, ar asmuo turi miego sutrikimų, ar ne.
