Straipsnio turinys
CBD pramonė klesti. Prognozuojama, kad iki 2025 m. CBD pramonė Jungtinėse Amerikos valstijose pasieks apie 16 milijardų JAV dolerių. Jau dabar augalų ekstraktas dedamas į sūrio mėsainius, dantų krapštukus ir kvėpavimo purškiklius. Remiantis apklausa, kurioje dalyvavo 5 tūkst. žmonių ir kurią atliko kanapių rinkos tyrimų įmonė „Brightfield Group“, daugiau nei 60 proc. CBD vartotojų jį vartoja dėl nerimo, taip pat dėl lėtinio skausmo mažinimo, nemigos ir depresijos požymių.
Taigi, yra nemažai žinoma apie teigiamą CBD naudą mūsų sveikatai. Tiesa, kaip ir vartojant bet kurį kitą preparatą gerinantį mūsų sveikatos būklę ir padedantį mums geriau jaustis, yra rizika patirti šalutinį poveikį. Dažniausiai patiriamas CBD vartojimo šalutinis poveikis yra mieguistumas, burnos džiūvimas, vėmimas, sumažėjęs apetitas, svorio kritimas. Diskusijų kėlęs klausimas buvo ar CBD turi neigiamos įtakos vairavimui? Naujame olandų tyrime buvo nustatyta, kad mažų CBD dozių naudojimas nepablogina vairavimo.
Tyrimas
Pasak olandų tyrimo, mažų CBD dozių naudojimas nepablogina vairavimo, tačiau kitos kanapių rūšys gali skirtingai paveikti jūsų veiklą. Preparatai, kuriose gausu THC gali sukelti vairavimo keblumų net iki keturių valandų po vartojimo. Priešingai yra su preparatais, kurių sudėtyje yra kanabidiolio (CBD) ir nėra THC – jie nesukelia keblumų vairuojant. Tą teigia Olandijos Mastrichto universiteto psichofarmakologijos ir elgesio toksikologijos profesorius bei tyrėjas Johannesas Ramaekersas.
Tyrimas buvo paskelbtas Amerikos medicinos asociacijos žurnale. Jis buvo nedidelis, jame dalyvavo 26 dalyviai. Nyderlandų mokslininkai norėjo atlikti realų tyrimą, todėl jie testavo dalyvius, važiavusius greitkeliu, o ne su vairavimo treniruokliu.
Dalyviai buvo vidutiniškai 23 metų amžiaus žmonės, kurie yra vartoję kanapes rečiau nei du kartus per savaitę per pastaruosius metus, bet daugiau nei 10 kartų per visą savo gyvenimą. Nei vienas tyrimo dalyvis nevartojo vaistų, turinčių įtakos vairavimui. Iš viso 22 žmonės iki galo baigė tyrimą. Kiekvienas dalyvis vairavo automobilį su ant stogo įmontuota kamera. Per kiekvieną iš keturių seansų jie du kartus, maždaug valandą, važiavo greitkeliu, netoli Mastrichto – vieną kartą maždaug 40–100 minučių po garinimo ir maždaug 240–300 minučių po vieno iš keturių paruoštų garinimo priemonių:
- 13,75 miligramų THC
- 13,75 miligramų THC/CBD
- 13,75 miligramų CBD
- Placebo
Tyrėjai ištyrė lenkimą vairuojant, įvertino vidutinį greitį bei greičių diapazoną. Jie paėmė kraujo mėginius, kad nustatytų kanabinoidų kiekį.
Dalyviai patys įvertino poveikį po kiekvienos sesijos, įskaitant pasitikėjimą vairavimu. Tyrėjai įvertino atmintį, sprendimų priėmimą, mąstymo įgūdžius ir kitas priemones po vairavimo.
Tyrimo rezultatai: CBD ar THC?
Buvo nustatyta, kad pavartojus THC arba THC/CBD mišinio buvo patiriamas trumpalaikis poveikis, matuojant praėjus 40-100 minučių po seanso. Šis poveikis buvo panašus kaip vairuotojų, kurių kraujyje randama 0,5 promilės alkoholio. Lietuvoje leistina alkoholio riba yra 0,4 promilės (vairuotojams, turintiems dvejų ir daugiau metų stažą). Jungtinėse valstijose ši riba yra dvigubai didesnė – 0,8 promilės, išskyrus Jutos valstiją, kur leistina riba yra iki 0,5 promilės.
Tyrėjai teigia, kad vairuotojų mašinų lenkimas nesiskyrė pavartojus placebo ar CBD ir nurodo, kad CBD, kaip buvo nurodyta tyrime, nepablogino vairavimo. Lyginant su placebu, CBD taip pat neturėjo įtakos mąstymui ar vairavimo įgūdžiams.
„Nevairuokite bent 4 valandas po to, kai surūkysite kanapių produktą, kuriame yra THC ir CBD mišinio“, – sako J. Ramaekersas. Jei kanapių produkte yra maža CBD dozė ir nėra THC, poveikis vairavimui yra minimalus. Tyrėjas pabrėžė, kad kalba tik apie ištirtą dozę.
Taigi, šio nedidelio tyrimo rezultatai palyginti nestebina. Nors tyrimas buvo nedidelis, jo išvados atitinka ankstesnius tyrimus. Adrianas Devitt-Lee, projekto CBD, pelno nesiekiančios organizacijos, propaguojančios mokslinius tyrimus apie CBD panaudojimą medicinoje, vyriausiasis mokslo rašytojas, sutinka, kad tyrimo rezultatai nestebina, tačiau teigė, kad tyrimas galėjo būti išsamesnis. Tyrėjai galėjo ištirti, ar tie, kurie vartojo THC, važiavo lėčiau, nei įprastai. Kitas tyrime nenagrinėtas klausimas, yra tai, ar vairavimo elgesio pokyčiai turi įtakos avarijos rizikai. Neseniai atliktas tyrimas atskleidė, kad vairuotojų, kurių marihuanos testas buvo teigiamas, per mirtinas avarijas Vašingtono valstijoje nuo 2013 m. iki 2017 m. padidėjo dvigubai po to, kai buvo legalizuota marihuana.
Kanapių vartojimas, autoįvykiai ir legalumo klausimas
Kaip ir buvo minėta ankščiau, Vašingtono valstijoje nuo 2013 m. iki 2017 m. legalizavus marihuanos vartojimą mirtinų autoįvykių padidėjo dvigubai (svarbu pabrėžti, jog čia turima omenyje pramoginį, o ne medicininį kanapių vartojimą, t. y. kanapių vartojimą asmeniniam malonumui, o ne sveikatos būklės gerinimui). Bendra JAV valstijų statistika taip pat nedžiugina. Remiantis nauju Visuomenės sveikatos mokyklos mokslininko tyrimu, nuo 2000 iki 2018 m. mirčių nuo automobilių avarijų, susijusių su kanapėmis, procentas Jungtinėse Valstijose padvigubėjo, o mirčių, susijusių su kanapėmis ir alkoholiu, procentas išaugo daugiau nei dvigubai.
Amerikos visuomenės sveikatos žurnale paskelbti duomenys rodo, kad valstijose legalizavus marihuaną, padaugėjo jų vartojimas kartu su alkoholiu vairuojant. Nors per pastaruosius du dešimtmečius su alkoholiu susijusių mirčių dalis išliko gana pastovi, mirčių, susijusių su kitomis medžiagomis, ypač kanapėmis, dalis išaugo, o alkoholio ir kanapių vartojimo ryšiui buvo skiriama mažai dėmesio. Kai kurie pasiūlė, kad kanapių politikos liberalizavimas galėtų sumažinti alkoholio vartojimą, nes asmenys gali pakeisti kanapėmis alkoholį. Tačiau šis tyrimas rodo priešingai – kanapės ir alkoholis vis dažniau vartojami kartu, kai kalbama apie sutrikusį vairavimą ir kad kanapės padidina alkoholio vartojimo tikimybę mirtinų avarijų atveju.
Tyrime, kurį finansavo Nacionalinis piktnaudžiavimo alkoholiu ir alkoholizmo institutas, mokslininkai išanalizavo 19 metų duomenis iš mirties analizės ataskaitų sistemos, nacionalinės mirtinų avarijų viešuosiuose keliuose duomenų bazės. Avarinių mirčių dėl kanapių vartojimo procentas išaugo daugiau nei dvigubai nuo 9 procentų 2000 m. iki 21,5 procento 2018 m., o mirčių, susijusių su kanapėmis ir alkoholiu, procentas taip pat išaugo daugiau nei dvigubai – nuo 4,8 procento iki 10,3 procento.
Šie rezultatai taip pat rodo, kad su kanapėmis susijusių automobilių avarijų tikimybė yra didesnė jaunesnių nei 35 metų asmenų mirtis, palyginti su mirtimis, kai kanapių vartojimas neturi tam įtakos. Buvo atlikta daugybė analizių, siekiant atsižvelgti į narkotikų testavimo rodiklius ir alkoholio politiką, o rezultatai išliko nuoseklūs.
„Mūsų taikomi kanapių tyrimo metodai išlieka neoptimalūs, o kanapių testas gali būti teigiamas praėjus kelioms savaitėms po jų vartojimo“, – sako tyrimo vadovė epidemiologė Marlene Lira. „Tačiau galime teigti, kad žuvusiųjų avarijų, susijusių su kanapėmis, tikimybė yra susijusi su alkoholiu, net jei nežinome tikslaus kanapių kiekio. Daugumoje kanapių tyrimų neatskiriamas ankstesnis vartojimas nuo ūmaus apsinuodijimo, o standartizuotų slenksčių įgyvendinimas yra sudėtingas dėl tolerancijos reguliariam vartojimui. Esmė ta, kad turime daug nuveikti, kad sumažintume mirčių skaičių ir žalą, kurią sukelia sutrikęs vairavimas dėl alkoholio, kanapių ir kitų medžiagų vartojimo“, – sakė ji.
