Straipsnio turinys
Pasauliniu mastu kanapės auginamos tūkstančius metų. Seniausias dokumentuotas kanapių auginimo įrodymas yra virvė, datuojama 26900 pr. Kr., surasta dabartinėje Čekijos Respublikoje. Kanapės ilgą laiką buvo laikomos svarbiu kultūriniu augalu, kol vienu metu, daugelyje pasaulio vietų, sugretinant pluoštinę ir narkotinę kanapę, jos buvo uždraustos ir kanapių pramonės reikšmė sumenkinta, nepaisant fakto, kad ne visi augalai pasižymi intoksikuojančiu poveikiu organizmui. Šiandien, tiek Lietuvoje, tiek daugelyje kitų valstybių, leidžiama auginti pluoštines kanapes, jei jose psichoaktyviosios medžiagos THC (tetrahidrokanabinolio) kiekis neviršija 0,2% (kai kuriose valstybėse – 0,3%) ribos.
Kaip matome, jau nuo senų laikų, o dažnai ir šiandieninėje visuomenėje, pluoštinė kanapė vis dar neteisingai siejama su tos pačios rūšies augalu – narkotine kanape (angl. marihuana). Pats žodis „kanapė“ techniškai reiškia visą žydinčių augalų šeimą, apimančią ir pluoštinę kanapę, ir narkotinę kanapę. Taigi, pluoštinė kanapė ir narkotinė kanapė biologiškai priklauso tai pačiai rūšiai, kuri vadinama Cannabis sativa, o terminai „pluoštinė kanapė“ ir „narkotinė kanapė“ padeda atskirti tai pačiai rūšiai priklausančius augalus, kurie, nežiūrint į šį faktą, atsiduria visiškai skirtingose įstatymų pusėse, todėl neturi ir negali būti tapatinami. Šiame straipsnyje visą dėmesį ir skirsime šiems kanapinių augalų šeimos atstovams, kurių oficialus skirtumas – leistinas psichotropinės medžiagos THC kiekis juose.
Kanapinių augalų šeima
Visi kanapių augalai, įskaitant pluoštinę ir narkotinę kanapę, yra kanapinių (Cannabacea) šeimos nariai, kuriai priklauso apie 170 augalų rūšių. Kitas žymus šios šeimos narys yra apynių augalas (Humulus lupulus) – vienas iš pagrindinių alaus gaminimo ingredientų. Cannabacea šeimoje yra trys pagrindinės kanapių rūšys: Cannabis sativa, Cannabis indica ir Cannabis ruderalis, kurių kiekviena turi savo unikalias auginimo ypatybes. Trumpai aptarsime kiekvieną iš jų.
- Cannabis Sativa. Tai labiausiai paplitusi kanapių rūšis. Yra šimtai skirtingų šios rūšies atmainų, vienos jų turi daug THC (narkotinė kanapė), kitos – labai mažą THC kiekį (pluoštinė kanapė). Manoma, kad ši rūšis kilusi iš Pietryčių Azijos, kur drėgmė daug didesnė, o auginimo sezonas ilgesnis. Dėl šios priežasties, jos žydėjimo laikas yra ilgiausias iš visų kanapių rūšių.
- Cannabis Indica. Šios rūšies kanapės yra kilusios iš šiaurinio klimato, todėl geriau toleruoja šaltą orą ir išsiskiria daug trumpesniu žydėjimo laiku, taip prisitaikydamos prie trumpesnių auginimo sezonų. Tik neseniai ši, psichoaktyvumu pasižyminti rūšis, sulaukė augintojų pripažinimo dėl mažesnio augalo dydžio, stambesnių žiedų, gero prisitaikymo augant patalpose su nenatūraliu apšvietimu, nes Cannabis sativa rūšies augalai paprastai yra per aukšti, kad be ypatingų sąlygų būtų sėkmingai auginami patalpose. Šiuo metu nėra Cannabis Indica atmainų, priskiriamų pluoštinei kanapei, todėl visi šios rūšies augalų atstovai yra klasifikuojami kaip narkotinė kanapė.
- Cannabis Ruderalis. Tai yra mažiausiai žinoma kanapių rūšis. Jai priskiriami augalai maži bei nederlingi, pasižymintys menku skaidulų kiekiu. Šios atmainos unikalumas – gebėjimas brandinti žiedus, nepriklausomai nuo to, kokia yra dienos trukmė. Tai laikoma pranašumu, lyginant su Cannabis indica ir Cannabis sativa atmainomis, kurioms didelę įtaką daro dienos trukmė, o jos trukmės trumpėjimas – rimta kliūtis jų žydėjimui.
Kas yra pluoštinė kanapė?
Pluoštinė kanapė yra bet kokia Cannabis sativa atmaina, kurioje THC (svaiginančio, priklausomybę sukeliančio augalo junginio) yra mažiau nei 0,2% (kai kuriose valstybėse – 0,3%). Jos pritaikymo ir funkcionalumo spektras labai platus. Egzistuoja daugybė augalo panaudojimo būdų: jos vartojamos maistui, tekstilei, popieriui, biokurui, kosmetikai, statybinėms medžiagoms ir t.t. Nemenko mokslininkų ir vartotojų susidomėjimo vis dar sulaukia vienas pastaruoju metu populiariausių pluoštinės kanapės komponentų – CBD (kanabidiolis) dėl jo priešuždegiminių, antipsichotinių, priešskausminių ir kitų, su teigiamu poveikiu sveikatai siejamų, savybių.
Kas yra narkotinė kanapė?
Narkotinė kanapė, kuri dažnai liaudyje vadinama „žole“, savo savybėmis ir panaudojimo būdais akivaizdžiai skiriasi nuo pluoštinės. Ja yra laikoma bet kokia kanapių atmaina, kurioje sukeliančio psichoaktyvųjį poveikį THC yra daugiau nei 0,2% (kai kuriose valstybėse – 0,3%). THC kiekis kanapių augaluose gali skirtis, nes kai kurios veislės veisiamos taip, kad jose būtų didesnis THC kiekis, nei kitose. Taigi, nors THC šiuose augaluose užima didesnę dalį, kanabinoido CBD, priešingai, aptinkama mažiau, nei pluoštinėje kanapėje. Ši kanapių atmaina, daugiausiai naudojama rekreaciniais ir medicininiais tikslais, gali apimti ir Cannabis sativa, ir kitą rūšį – Cannabis indica.
Narkotinių ir pluoštinių kanapių palyginimas
Kaip buvo minėta anksčiau, nors moksliškai ir nėra skirtumo tarp šių dviejų augalų, vis dėlto augalai yra skirtingi savo auginimo sąlygomis, chemine sudėtimi, panaudojimo būdais.
Pluoštinė kanapė | Narkotinė kanapė | |
Botaninis pavadinimas | Cannabis sativa | Cannabis sativa arba Cannabis indica |
Auginimo sąlygos | Aukštas, stiebinės struktūros, primenantis mažą medelį | Gali būti aukštas, stiebinės struktūros arba žemas ir panašesnis į krūmą |
CBD kiekis | Paprastai labai didelis (>10% džiovinto svorio) | Gali būti labai didelis (>20% džiovinto svorio) arba labai mažas (<1% džiovinto svorio) |
THC kiekis | Mažesnis nei 0,2% ar 0,3% džiovinto svorio | Paprastai ženkliai didesnis nei 0,2% ar 0,3% džiovinto svorio (nuo 10% iki 25%) |
Panaudojimas | Tekstilė, popierius, biokuras, kūno priežiūra, maisto papildai | Vaistiniai preparatai, rekreacinis panaudojimas |
Psichoaktyvumas | Nėra | Svyruojantis nuo mažo iki didelio psichoaktyvumo lygio |
Teisėtumas | Legalus daugelyje pasaulio šalių | Nelegalus daugelyje valstybių, išskyrus medicininius panaudojimo tikslus |
1. Cheminė sudėtis: pluoštinė ir narkotinė kanapė
Cheminė pluoštinių ir narkotinių kanapių sudėtis yra pagrindinis šių dviejų augalų skirtumas. Dr. Ethan Russo atlikto tyrimo duomenimis, kanapėse yra daugiau nei 400 cheminių junginių, tarp kurių yra trys plačiausiai žinomi junginiai – kanabinoidai, terpenai ir flavonoidai. Kanabinoidai – kanapių cheminė medžiaga, kuri jungiasi prie kūno ir smegenų kanabinoidų receptorių. Pirmasis kanabinoidas, kuris 1899 m. išskirtas iš kanapių, buvo kanabinolis (CBN). Vėliau, 1963 m., buvo atrastas ir kanabidiolis (CBD). Ir galiausiai, 1964 m., du mokslininkai išskyrė delta-9-tetrahidrokanabinolį (THC).
- CBN (kanabinolis) yra tetrahidrokanabinolio (THC) metabolitas, o tai reiškia, kad jis susidaro veikiant THC. Šis kanabinoidas pasižymi imunosupresiniu ir priešuždegiminiu poveikiu.
- CBD (kanabidiolis) yra neintoksikuojantis kanabinoidas, randamas kanapėse. CBD yra antras labiausiai paplitęs kanabinoidas kanapių augale, geriausiai žinomas dėl iš jo gaminamo produkto – CBD aliejaus.
- THC (delta-9-tetrahidrokanabinolis) yra cheminis junginys, randamas kanapių šeimos augaluose. Tai – psichoaktyvus junginys, haliucinogenas, pasireiškiantis psichotropiniu poveikiu žmogui.
Yra nustatyta, kad kanapių šeima yra sudaryta iš daugiau nei 110 žinomų kanabinoidų, tačiau pluoštinių kanapių ir narkotinių kanapių kanabinoidų pasiskirstymas šiuose augaluose skiriasi. Esminis faktorius, nulemiantis ar augalas bus laikomas pluoštine ar narkotine kanape yra psichoaktyvaus kanabinoido THC koncentracija jame. Taigi, narkotinėje kanapėje THC kiekis ženkliai didesnis (kartais siekiantis net 30%), nei pluoštinėse kanapėse, kuriose THC yra mažiau nei 0,2% ar 0,3%. Kitaip tariant, pastaroji nesukels jumyse pakitusios būsenos ar intensyvaus apsvaigimo.
2. Augimo įpročiai: pluoštinė ir narkotinė kanapė
Vienas pagrindinių pluoštinės kanapės ir narkotinės kanapės skirtumų yra susijęs su auginimu ir derliaus nuėmimu. Pluoštines kanapes auginti yra paprasčiau, nes jos nereikalauja ypatingos priežiūros, puikiai prisitaiko prie įvairių sąlygų. Dėl šios priežasties, jos yra mažiau tręšiamos, tad populiarus jų auginimas ekologiškuose ūkiuose. Pluoštinių kanapių augalai beveik visada auginami lauke, priešingai nei narkotinė kanapė, kuri dažnai sodinama šiltnamiuose arba kitose uždarose patalpose. Narkotinei kanapei auginti reikia daugiau vietos, kadangi didesni tarpai tarp atskirų augalų mažina pelėsių ir bakterijų riziką, kuriems šie augalai yra jautrūs. Taigi, pluoštines kanapes galima sodinti tankiau: dauguma narkotinių kanapių pasėlių yra apsodinami po vieną augalą 4 kvadratinėms pėdoms (kvadratinė pėda yra lygi 0.09290304 kvadratinio metro).
3. Teisėtumas: pluoštinė ir narkotinė kanapė
Pluoštinės ir narkotinės kanapės turi labai skirtingą teisinę klasifikaciją. Nors ji gali skirtis, priklausomai nuo to, kurioje pasaulio dalyje esate, bendrai paėmus pluoštinių kanapių auginimas yra legalus, o narkotinė kanapė yra neteisėta. Visa tai, kaip jau buvo minėta, yra dėl psichoaktyviojo poveikio, siejamo su narkotinėmis kanapėmis. Kad Lietuvoje, kaip ir daugelyje Europos Sąjungos šalių augalas būtų klasifikuojamas kaip pluoštinė kanapė, jame turi būti mažiau nei 0,2 % THC, o visa, kas viršija šią koncentraciją, bus priskiriama nelegaliai ir neteisėtai narkotinei kanapei. Derėtų pridurti, jog šis teisinis skirstymas labai panašus visame pasaulyje, nors THC riba gali būti ir kita – pavyzdžiui Šveicarijoje ir JAV ji siekia 0,3%.